paveblenti

veblénti (-ę́ti), -ẽna, -ẽno.

1. mėgdžioti, su pašaipa kartojant kito žodžius, erzinti, šaipytis: Kad dav [ė] veblént. Tu iš manę dar veblénsi! Ledokas iškiša liežuvį iš drevės ir veblena – šidina iš griaustinio. Nieko jam nepasakysi: veblẽna priešais ir savo daro. Ar tu man veblensi! Velnias, iškišęs iš ežero galvą, rodo Perkūnui liežuvį ir veblena pamėgdžiodamas. Tu išmoksi prieš tėvą nesiveblę́t?!

2. neaiškiai, nesuprantamai kalbėti, murmėti, šveplenti: Aš nieko nesuprantu, ką anas veblẽna. Atbėgo išsigandus, tik veblẽna, o suprast nieko negali. Vaikai liežuvius kyščioja, veblẽna. Ir kad pradėjo visap veblent, kad paskui ateję jau ponai nieko negalėjo suimt, ko jis norėt. | Įėjus gryčion randi lietuvius, bet visų lenkiška dvasė ir veblena lenkiškai, nors nesupranta nė penktos dalies. Ką tu čia veblenì lyg girtas.

3. pliaukšti, plepėti: Pas mus veblẽna, kad Žemaitijoj yra boba, kuriai apsrodijo. Nei jis žino, nei niek, veblẽna tik, ir tiek. Nekenčiu dykosios veblént. Piršlys toliau vebleno, norėdamas jį įžeisti. Jie moka maskoliškai, tik nenori kalbėti – maloniaus mat saviškai veblenti. niekus taukšti, tauzyti: Ką čia veblenì! Kaip tai veblena išklydėliai iš švento tikėjimo.

4. skaityti paskiemeniui, slebizuoti.

5. žliumbti, bliauti.
atsiveblénti. atsikalbinėti: Vaikas neklaužada atsiveblẽna.
paveblénti

1. pamėgdžioti: Aš tave paveblę́siu!

2. neaiškiai, nesuprantamai pakalbėti, pašveplenti: Ir anas atejęs kai geras paveblẽno kap savo lūpom. Močiutė be dantų, tai vos paveblẽna – negali nė suprast.

3. kurį laiką paskaityti paskiemeniui, paslebizuoti.
praveblénti

1. neaiškiai, nesuprantamai ištarti, pasakyti: Jis smarkiai išraudo, pravebleno keletą žodžių.

2. neaiškiai prakalbti: Andriukas ūmai pravebleno.
priveblénti. daug prišnekėti, pripasakoti: Priveblẽno visokių melų.
suveblénti

1. pasimėgdžioti: Sykį suvebleno, velnias iškišo truputį galvą.

2. neaiškiai, sunkiai pasakyti, ištarti, sumurmėti: Jonušas taip jau kažin ką suvebleno, bet jojo žodžius išsklaidė atodūsis. Kur… kur tešl-i-inis žmo-o-gutis? – suveblenau. Jis išsižioja ir, ekstazės pagautas, suveblena: – Kokia grožybė!

Įrašas
Paaiškinimas	<b>veblénti</b> (-ę́ti), -ẽna, -ẽno. <br/>1. <span class="explanation">mėgdžioti, su pašaipa kartojant kito žodžius, erzinti, šaipytis: </span> Kad dav [ė] veblént. Tu iš manę dar veblénsi! Ledokas iškiša liežuvį iš drevės ir veblena – šidina iš griaustinio. Nieko jam nepasakysi: veblẽna priešais ir savo daro. Ar tu man veblensi! Velnias, iškišęs iš ežero galvą, rodo Perkūnui liežuvį ir veblena pamėgdžiodamas. Tu išmoksi prieš tėvą nesiveblę́t?! <br/>2. <span class="explanation">neaiškiai, nesuprantamai kalbėti, murmėti, šveplenti: </span> Aš nieko nesuprantu, ką anas veblẽna. Atbėgo išsigandus, tik veblẽna, o suprast nieko negali. Vaikai liežuvius kyščioja, veblẽna. Ir kad pradėjo visap veblent, kad paskui ateję jau ponai nieko negalėjo suimt, ko jis norėt. | Įėjus gryčion randi lietuvius, bet visų lenkiška dvasė ir veblena lenkiškai, nors nesupranta nė penktos dalies. Ką tu čia veblenì lyg girtas. <br/>3. <span class="explanation">pliaukšti, plepėti: </span> Pas mus veblẽna, kad Žemaitijoj yra boba, kuriai apsrodijo. Nei jis žino, nei niek, veblẽna tik, ir tiek. Nekenčiu dykosios veblént. Piršlys toliau vebleno, norėdamas jį įžeisti. Jie moka maskoliškai, tik nenori kalbėti – maloniaus mat saviškai veblenti. <span class="explanation">niekus taukšti, tauzyti: </span> Ką čia veblenì! Kaip tai veblena išklydėliai iš švento tikėjimo. <br/>4. <span class="explanation">skaityti paskiemeniui, slebizuoti. </span> <br/>5. <span class="explanation">žliumbti, bliauti. </span> <br/><b>atsiveblénti</b>. <span class="explanation">atsikalbinėti: </span> Vaikas neklaužada atsiveblẽna. <br/><b>paveblénti</b><br/>1. <span class="explanation">pamėgdžioti: </span> Aš tave paveblę́siu! <br/>2. <span class="explanation">neaiškiai, nesuprantamai pakalbėti, pašveplenti: </span> Ir anas atejęs kai geras paveblẽno kap savo lūpom. Močiutė be dantų, tai vos paveblẽna – negali nė suprast. <br/>3. <span class="explanation">kurį laiką paskaityti paskiemeniui, paslebizuoti. </span> <br/><b>praveblénti</b><br/>1. <span class="explanation">neaiškiai, nesuprantamai ištarti, pasakyti: </span> Jis smarkiai išraudo, pravebleno keletą žodžių. <br/>2. <span class="explanation">neaiškiai prakalbti: </span> Andriukas ūmai pravebleno. <br/><b>priveblénti</b>. <span class="explanation">daug prišnekėti, pripasakoti: </span> Priveblẽno visokių melų. <br/><b>suveblénti</b><br/>1. <span class="explanation">pasimėgdžioti: </span> Sykį suvebleno, velnias iškišo truputį galvą. <br/>2. <span class="explanation">neaiškiai, sunkiai pasakyti, ištarti, sumurmėti: </span> Jonušas taip jau kažin ką suvebleno, bet jojo žodžius išsklaidė atodūsis. Kur… kur tešl-i-inis žmo-o-gutis? – suveblenau. Jis išsižioja ir, ekstazės pagautas, suveblena: – Kokia grožybė!
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.