veldė́jimas. →. veldėti
1.
apveldė́jimas. →. apveldėti.
išveldė́jimas. →. išveldėti
1.
paveldė́jimas. pavéldėjimas. →. paveldėti:
1. Paveldė́jimo teisė. Yra paveldėjimo įstatymas. Valdžia iš vienų rankų į kitas Lietuvoje ėjo ramiu paveldėjimo keliu. Pasitaikydavo nemaža atvejų, kada amatas buvo perimamas paveldėjimo keliu. palikimas: Užimu tėvišką dalyką, gerybę, paveldėjimą. Aš gerą turėjau paveldėjimą iš tėvo. Ir motina, ir sūnus to paveldėjimo trokšte ištroškę. Toks paveldėjimas – kaip nuogam už ančio.
2. Kokia liga iš visos giliausios giminės paveldė́jimas. Paveldėjimas yra dažniausia psichinių ligų priežastis. Geros sveikatos paveldė́jimas yra palyginti retas dalykas.
3. Prašyk nuog manęs, tai duosiu tau pagonus į tėviškę ir prie to kraštus ant paveldėjimo. Tau šitą žemę ant gyvenimo (ing paveldėjimą) paduočiau. Tasai yra troškimas lobio, kurio kuo daugesn geria, tuo karščiau trokšta ir negal ir didžiausiu turtu, ir viso svieto paveldėjimu ažugesyt.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.