velkiúoti, -iúoja, -iãvo
1. velkėti.
2. velkiauti: Vienam žmogui su pergalėliu velkiuojant (su valtele, meškerę įsikandus), timpterėjus tuoj laukan vilko [velkiavą].
atvelkiúoti. atvelkėti. Atsivelkiúot velkę.
išvelkiúoti. ištempti ant velkio, kurpalio: Išvelkiãvo odą ant kurpaliaus ir kalė prie klumpių.
pavelkiúoti. patempti ant velkio (kurpalio).
ant kurpãlio pavelkiúoti versti ką daryti: Pavelkiuõs da juos ant kurpãlio.
užvelkiúoti. užvelkėti: Užvelkiúok duris. Įeit negalima, durys užvelkiúotos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.