veltinė́ti, -ė́ja, -ė́jo.
1. be darbo slampinėti, dykinėti: Pradėti veltinė́ti. Vienintelė specialybė, kuri žemina žmogų, yra veltinė́jimas. Dėl klausymo klausė ankstybų mišių, bet numon neskubėdamys tankiai lig tamsio vakaro gėrė ir veltinėjo.
2. ieškoti veltui ko gauti, veltauti.
paveltinė́ti.
1. kurį laiką dykinėti, padykinėti.
2. kurį laiką veltauti.
pérveltinėti. leisti laiką dykinėjant: Párveltinėjau, t. y. darbo nedirbau, veltuo parsėdėjau.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.