vėplinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. vė̃plinėti, -ėja, -ėjo.
1. vėplinti 1: Vėplinėja apie namus, tol tai nenueina vaikas. Vėplinė́ja mieste, ir tiek. Ko tu čia vėplinė́ji nekviestas? Nė vieno pažįstamo kermošiuj neradau, net nusbodo po miestą vėplinė́t. Na ir ko čia vėplinė́ji? Ka i sirgdamas vė̃plinėju po biškį, i gana. Vėplinė́ja lyg bėdos ieškodamas. Pasisamdė vežėją, nuvažiavo į senąjį miestą ir ten ilgai vėplinėjo apie katedrą. Su kokiais perstovinėsi, tokiuo ir pats vėplinėsi.
2. žiopsoti, vėpsoti: Prie darbo nėr kada vėplinė́t.
pavėplinė́ti. pavaikštinėti, pažioplinėti: Einu pavėplinė́t, gal ką naujo išgirsiu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.