vė́plioti, -ioja, -iojo. vėplióti, -iója, -iójo.
1. vėpsoti, žiopsoti.
2. vėplinti, eiti kaip vėplai.
3. vėblioti 1: Ką tu čia vėplióji? Protas tesutinka su teisybėmis šv. tikėjimo ir tenevėplioja savaip, tartum jis būtų daugiau žinąs ir išmanąs už šv. evangeliją ir bažnyčios daktarus.
išvė́plioti. išvapėti, prasitarti: Kai bernelis išvėpliojo, tuoj mergelė išsižiojo, imk mane, imk mane, bernužėli, imk mane.
pavė́plioti
1. pavapėti; niekus pašnekėti: Jau jų mažiukas šiek tiek pavėpliója. Nu ką va tau pavėpliót?. Pupų Dėdė pasivė́pliojo išejęs, ir po visos komedijos.
2. pavėplinti, paeiti kaip vėplai: Antai Pabrėžiukai lygu varlėžiai vos pavėplioja.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.