paverg|ti, pavergia, pavergė, paverg|ti, pavergia, pavergė
1. atimti laisvę, pajungti: Priešai buvo mus pavergę. pavergtas (pavergtas) kraštas.
2. prk. užvaldyti: Ta mintis pavergė (pavergė) visą jo sąmonę.
3. prk. sužavėti:
Oratorius pavergia visą salę. pavergėjas, pavergėja dkt. : Sukilo prieš pavergėjus. pavergimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.