paverkuoti

verkúoti, -úoja, -ãvo.

1. verkauti 1: Davė nudavė už žalių girelių. Aš negirdėsiu, kap motulė verkuos. Mergele mana, širdele mana, da ko tu čionai verkúoji, kap gegulė kukuoji. Tu negirdėsi motulės verkúojant, tu negirdėsi tėvelio dūsuojant. Ar kęsi našlelę dūsuojančią, jos mažus vaikelius verkuojančius? Tu, mergele, jauna, graži – ko tu tep verkúoji rytas vakarėlis. Šluosi pirkelę ir vis verkuosi, apsišluostysi rankovele. Verkúoja, kaip merga vaiko suslaukus. Geriau kukuot su gegiutėle, negu verkuot su anytėle.

2. plūsti ašaromis, ašaroti. Tai mano akelės, ko jūs verkuojat?

3. verkauti
2. An to krėslelio mergelė sėdi, galvą šukuoja, plaukais laiduoja, plaukais laiduoja, gailiai verkuoja. | Vainiką duodama, gailiai verkuodama: Dievas žino, dukrytele, a jau tu sugrįši. Tai tą imsmėm sesutę, katroj gailiai verkãvo.

4. verkauti 4: Ir nulėksiu, ir nuskrisiu sa [vo] tėvelio sodan. Ir imsiu kukuot, ir imsiu verkúot, – ar neišeis ma [no] tėvelis.
paverkúoti

1. paverkti 1: Šaukiaus motinėlės paverkuodama.

2. paverkauti 1: Kad sesutė paskeltų, maž gailiai paverkuotų.

3. paverkauti 3: Kad aš nuskrisčia tan žalian sodelin, aš te pakukuočia, aš te paverkuočia, kad užgirstų motulė.
prisiverkúoti. priverkauti. Prisikukuosi, prisiverkuosi su gegutele, su motinele.
užverkúoti

1. užverkti 1: Jau sauliulė ažusėdo už aukštų kalnelių, jau sesiulė ažverkavo dėl sunkios buitelės. Dar nežino, kap bus, ir jau užsiverkavo, kad jau tep, jau šitep.

2. užverkti 8: Tęnai užkukuočiau, gailiai užverkuočiau.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>verkúoti, </b>-úoja, -ãvo. <br/>1. verkauti 1: Davė nudavė už žalių girelių. Aš negirdėsiu, kap motulė verkuos. Mergele mana, širdele mana, da ko tu čionai verkúoji, kap gegulė kukuoji. Tu negirdėsi motulės verkúojant, tu negirdėsi tėvelio dūsuojant. Ar kęsi našlelę dūsuojančią, jos mažus vaikelius verkuojančius? Tu, mergele, jauna, graži – ko tu tep verkúoji rytas vakarėlis. Šluosi pirkelę ir vis verkuosi, apsišluostysi rankovele. Verkúoja, kaip merga vaiko suslaukus. Geriau kukuot su gegiutėle, negu verkuot su anytėle. <br/>2. <span class="explanation">plūsti ašaromis, ašaroti</span>. Tai mano akelės, ko jūs verkuojat? <br/>3. verkauti 2. An to krėslelio mergelė sėdi, galvą šukuoja, plaukais laiduoja, plaukais laiduoja, gailiai verkuoja. | Vainiką duodama, gailiai verkuodama: Dievas žino, dukrytele, a jau tu sugrįši. Tai tą imsmėm sesutę, katroj gailiai verkãvo. <br/>4. verkauti 4: Ir nulėksiu, ir nuskrisiu sa [vo] tėvelio sodan. Ir imsiu kukuot, ir imsiu verkúot, – ar neišeis ma [no] tėvelis. <br/><b>paverkúoti</b><br/>1. paverkti 1: Šaukiaus motinėlės paverkuodama. <br/>2. paverkauti 1: Kad sesutė paskeltų, maž gailiai paverkuotų. <br/>3. paverkauti 3: Kad aš nuskrisčia tan žalian sodelin, aš te pakukuočia, aš te paverkuočia, kad užgirstų motulė. <br/><b>prisiverkúoti</b>. priverkauti. Prisikukuosi, prisiverkuosi su gegutele, su motinele. <br/><b>užverkúoti</b><br/>1. užverkti 1: Jau sauliulė ažusėdo už aukštų kalnelių, jau sesiulė ažverkavo dėl sunkios buitelės. Dar nežino, kap bus, ir jau užsiverkavo, kad jau tep, jau šitep. <br/>2. užverkti 8: Tęnai užkukuočiau, gailiai užverkuočiau.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.