.
vértėti, -ėja (-i), -ėjo. vertė́ti, -ė́ja, -ė́jo
1. visaip virsti, griūti: Kopūstai par didelumą galvų vertė́ [ja] iš šaknų. Virsta, vértė [ja] kalnai, kad žemė dreba. Čia kadaise vertėta klaikių ugniakalnių. būti išverstam ar išvirtusiam (keliose vietose).
2. lankstytis, klaipytis: Kirvio ašmenys vérti, kaulus bekapojant.
atsivértėti
1. atsiversti: Dėdė atsivertė́jo ir buvo geras žmogus.
2. pasigailėti: Kap an šitokio žmogaus gali atsivertė́t ir paratavot jį.
išvértėti.
1. išvirsti, išgriūti, išgulti (ppr. netvarkingai): Rugiai išvértėję nuo vėjo su lietum, sunkūs bus pjauti. | Ilgi antakių plaukai, išvertėję į visas puses, dengia pamėlusius gilius akių įdubimus. Vyrai kone išvertė́jo besijuokdami, t. y. kone išvirto. Tie medžiai išsivertėjo.
2. išsilankstyti: Kirvio ašmens išvértėjo (kaulus bekapojant). išsiklaipyti, išgriūti: Skietas (skieto dantes) audžiant išvértėjo.
nuvértėti.
1. nuvirsti, nugriūti.
2. nulinkti: Ašmuo kirvio nuvértėjo.
pavértėti. nukreipti: Bažnyčia … stengiasi žmonių sumanymus pavertėti geryn ir kad kiekvienas apsikuoptų iš savo nusidėjimų per pakūtą.
suvértėti. suvirsti, sugriūti (ppr. netvarkingai): Linai suvertėję (kai linai suvertėja), sunku rauti. Rugiai šiemet labai suvértėję. Avižos suvértėję, kaip ir nupjaut reikės. Suvertėjo žirniai kuokštom.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.