vė́zgurnoti, -oja, -ojo.
1. niekus kalbėti: Ar nenusbodo tau vė́zgurnot? Žmonės vė́zgurnoja, kad Gaigaliokas ženijas. Dar tu man vėzgurnosi!
2. savaip, ppr. neaiškiai kalbėti: Tiktai seniai ir moterys vėzgurnoja saviška kalba. Vyrai klausė jo tylomis ir net ne viską suprato, ką jis jiems vėzgurnojo. Vė́zgurnoji kaip girtas.
išvė́zgurnoti. išpasakoti: Jei niekas neišvė́zgurnot, tai ir būt ramu.
pavė́zgurnoti. paplepėti: Kiti išeidavo ūlyčion „baikų“, naujienų pasiklausyti, niekų pavėzgurnoti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.