vežikáuti, -áuja, -ãvo.
1. būti vežiku: Jis vis teip pat tebevežikáuja. Kad žydelis ar vežikáuja, ar kitą darbą dirba, pati su vaikais turi krautuvėlę. Jis nuėjo ponui į dvarą vežikauti. Nusižengusiems šiam įsakymui bus atimama teisė vežikauti.
2. valdyti arklius važiuojant: Daugiau reikia leisti arklius, kur patys suka, kaip vežikauti. Galų gale būtų galėjęs vežikauti ir pirmasis bernas Adomas.
išvežikáuti. kurį laiką išbūti vežiku: Pirma dešim metų kolūky [je] išvežikãvo ir dabar vėl.
pavežikáuti. kurį laiką vežikauti. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.