vėžlinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. vė̃žlinėti, -ėja, -ėjo. vėžlinti:
1.
2. Vieni seniai vėžlinė́jam. Kartoja bulbienę tetė – aš viena vė̃žlinėju po namus. Bernas su akėčiom vėžlinė́jo vėžlinė́jo po tą užuoganą, – aš būtau šimtą kartų daugiau padaręs. Ilgai vėžlinėjome parko takeliais.
pavėžlinė́ti. pavėžlinti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.