viáukčioti, -ioja, -iojo.
1. po truputį tolydžio viauksėti, loti, skalyti: Kad užgelnijau botagu, nubėgo šuo viáukčiodamas. Viáukčioja šuniukas, į mėnesį žiūrėdamas.
2. trumpai ir dažnai mykti, baubčioti: Veršis, šunio išsigandęs, pradėjo viáukčiot.
3. pėpčioti, piepsėti, cypčioti. Ko viaukčioji kaip višta nuo karštų bulvių pipsą gavus.
4. verkšlenti. Išvyniojau ir žiūriu – du maži kaip šaukštai vaikeliai viaukčioja.
5. žiaukčioti (vemiant ar šlykštintis): Žegčiodamas viaukčio [ja] by vemti norėdamas. Girtas patvory viáukčio [ja]. Dar prieg stali sėdint ėmė viáukčiot, tai išejęs oran prasvėmė.
6. neaiškiai šnekėti: Sakyk greičiau neviáukčiojusi.
paviáukčioti. kiek pažiaukčioti: Praryt negali, paviáukčioja, vemt verčia, po krūtine sopa.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.