paviauksėti

viáuksėti, -i (-ia, -ėja), -ėjo. viauksė́ti, viáuksi, -ė́jo.

1. plonu balsu loti, losnoti, kiauksėti: Mažas šunelis, bet jau viáuksi, kai užaugs, bus bjaurus. Ko tas šunukas viáuksė [ja]. Šuniukas viáuksia ant viščiukų. Toks čia ne šuo: viáuksi kaip po šluota prislėgtas. Naktį šuva viauksė́jo, gal ką i pajuto. Tikrai mūsų atvažiavo, ba vižla viáuksi, o ne piktai loja. Mažiau garsų skleidžia lapės: jos viauksi, cypauja ir tik retkarčiais urzgia. Jis. iššoko į plentą ir, piktai viauksėdamas, bandė autobusą pavyti. Pavartėje tingiai viauksėjo šunėkas. Tąso jį. nedori vaikai už ausų; jis viauksi, bet nebėga. Staugia kai vilkas, viauksi kai meška.

2. klykti, rėkti, ūbauti. Toks paukštis ima viáuksėt, viáuksia – bus šalta. Volungė prieš lietų viáuksia viau viau. Jeigu atlėkus ant namo stogo viauksi pelėda, tai neilgtrukus tuose namuose vystys kūdikį. Dryžos. ąžuolo drevėje viauksėjo apuokas.

3. trumpai, su protrūkiais baubti, mykti. Karvė viáuksėjo, kaip jai dūrė į šoną. Ko čia viáuksi kap veršis.

4. rėkti, klykti. Vaikas tolei viáuksi, kol užkyma. Kas tę viáuksi? Eikit panešiot, mažiau viáuksės. Užsuki mechanizmą – lėlė sukasi, dar užsuki – lėlė viauksi.

5. šūkčioti, rėkauti: Pyko, viáuksėjo kaži ką. Nebent tas beviauksėjo, kuriam jokiuo mokslu nieko neįrodysi. neaiškiai kalbėti, vapėti, vograuti: Viáuksi kaip ešerį prarijęs. Pilvotas vokietis atėjo Beno sodybon ir kažką viauksėjo. Viáuksėjo deputatai aple badus, – negalia to būti Lietuvo [je].

6. kaukti, švilpti, pyškėti: Kairiau ėmė viauksėti minosvaidis. Viauksėjo žaibo greičiu skriedamos žemyn bombos. Virš galvų be perstojo ėmė viauksėti kulkos.

7. žiaukčioti prieš vemiant: Bėk lauk, ko dabar čia viáuksi! Eik nuo stalo neviáuksėjus, da privemsi!

8. raugėti.
paviáuksėti. paviauksė́ti.

1. kurį laiką losnoti, skalyti, vampsėti.

2. kurį laiką klykti, rėkti, ūbauti: Volungė paviáuksi prieš lietų viau viau.

3. kiek paverkti: Dar tu man paviauksėsi!
priviáuksėti

1. prisimeilinti šnekant, viauksint: Kalė prakeikta! Prisiviauksėjai, prisilaižei prie Stanislovo!

2. privemti: Katė pilną pasuolį priviáuksėjo.
suviáuksėti. suviauksė́ti.

1. suloti, suvampsėti: Nabagelis šunelis: suviáuksėjo tik, ir nebgyvas. Suviauksėjo lapė.

2. surikti, suklykti, suūbauti. Suviáuksėjo suviáuksėjo pelėda, atlėkė.

3. surikti, suklykti, pravirkti. Vaikas dažnai suviáuksi, bet nenusigąstu: vėl tuoj užmiega.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>viáuksėti, </b>-i (-ia, -ėja), -ėjo. viauksė́ti, viáuksi, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">plonu balsu loti, losnoti, kiauksėti: </span> Mažas šunelis, bet jau viáuksi, kai užaugs, bus bjaurus. Ko tas šunukas viáuksė [ja]. Šuniukas viáuksia ant viščiukų. Toks čia ne šuo: viáuksi kaip po šluota prislėgtas. Naktį šuva viauksė́jo, gal ką i pajuto. Tikrai mūsų atvažiavo, ba vižla viáuksi, o ne piktai loja. Mažiau garsų skleidžia lapės: jos viauksi, cypauja ir tik retkarčiais urzgia. Jis. iššoko į plentą ir, piktai viauksėdamas, bandė autobusą pavyti. Pavartėje tingiai viauksėjo šunėkas. Tąso jį. nedori vaikai už ausų; jis viauksi, bet nebėga. Staugia kai vilkas, viauksi kai meška. <br/>2. <span class="explanation">klykti, rėkti, ūbauti</span>. Toks paukštis ima viáuksėt, viáuksia – bus šalta. Volungė prieš lietų viáuksia viau viau. Jeigu atlėkus ant namo stogo viauksi pelėda, tai neilgtrukus tuose namuose vystys kūdikį. Dryžos. ąžuolo drevėje viauksėjo apuokas. <br/>3. <span class="explanation">trumpai, su protrūkiais baubti, mykti</span>. Karvė viáuksėjo, kaip jai dūrė į šoną. Ko čia viáuksi kap veršis. <br/>4. <span class="explanation">rėkti, klykti</span>. Vaikas tolei viáuksi, kol užkyma. Kas tę viáuksi? Eikit panešiot, mažiau viáuksės. Užsuki mechanizmą – lėlė sukasi, dar užsuki – lėlė viauksi. <br/>5. <span class="explanation">šūkčioti, rėkauti: </span> Pyko, viáuksėjo kaži ką. Nebent tas beviauksėjo, kuriam jokiuo mokslu nieko neįrodysi. <span class="explanation">neaiškiai kalbėti, vapėti, vograuti: </span> Viáuksi kaip ešerį prarijęs. Pilvotas vokietis atėjo Beno sodybon ir kažką viauksėjo. Viáuksėjo deputatai aple badus, – negalia to būti Lietuvo [je]. <br/>6. <span class="explanation">kaukti, švilpti, pyškėti: </span> Kairiau ėmė viauksėti minosvaidis. Viauksėjo žaibo greičiu skriedamos žemyn bombos. Virš galvų be perstojo ėmė viauksėti kulkos. <br/>7. <span class="explanation">žiaukčioti prieš vemiant: </span> Bėk lauk, ko dabar čia viáuksi! Eik nuo stalo neviáuksėjus, da privemsi! <br/>8. <span class="explanation">raugėti. </span> <br/><b>paviáuksėti</b>. paviauksė́ti. <br/>1. <span class="explanation">kurį laiką losnoti, skalyti, vampsėti. </span> <br/>2. <span class="explanation">kurį laiką klykti, rėkti, ūbauti: </span> Volungė paviáuksi prieš lietų viau viau. <br/>3. <span class="explanation">kiek paverkti: </span> Dar tu man paviauksėsi! <br/><b>priviáuksėti</b><br/>1. <span class="explanation">prisimeilinti šnekant, viauksint: </span> Kalė prakeikta! Prisiviauksėjai, prisilaižei prie Stanislovo! <br/>2. <span class="explanation">privemti: </span> Katė pilną pasuolį priviáuksėjo. <br/><b>suviáuksėti</b>. suviauksė́ti. <br/>1. <span class="explanation">suloti, suvampsėti: </span> Nabagelis šunelis: suviáuksėjo tik, ir nebgyvas. Suviauksėjo lapė. <br/>2. <span class="explanation">surikti, suklykti, suūbauti</span>. Suviáuksėjo suviáuksėjo pelėda, atlėkė. <br/>3. <span class="explanation">surikti, suklykti, pravirkti</span>. Vaikas dažnai suviáuksi, bet nenusigąstu: vėl tuoj užmiega.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.