.
viẽrijimas (-yjimas).
1. → vieryti
1.
2. → vieryti
5.
išviẽrijimas. → išvieryti:
1. Mano širdis iš savo prigimties su netikėjimu, neišvierijimu ir abejojimu po visam nubjaurinta ir pagadinta yra. Tarp jų randasi daugiaus vienystės ir žemystės, ale menkiaus neišvierijimo.
2.
paviẽrijimas (-yjimas).
1. → pavieryti
2.
2. → pavieryti 3.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.