.
paviẽtis (пaвeць). pavíetis. pãvietis.
1. pašiūrė ūkio padargams, malkoms, šiaudams pasidėti: Paviečio stogas ant stulpų. Gale tvarto padarytas pavietė̃lis nedidukas. Sustatėm pavietin plūgus ir akėčias, ba šiais metais daugiau jų nereiks. Intrauk ratus paviẽtin – naktį gali būt lietaus. Atnešk pavalkus iš paviẽčio. Paviety vyrai tai tašo, tai grėblius dirba. Pusė paviẽčio užkrauta malkom. Užpakaly klaimo pavietis šiaudam kraut. Jeigu netilpsta kluone, tai paviečiuos deda šieną. Tę visi trejose po pãviečiu atsigulė miego. Visas pūnės pavietáitis prikrautas malkų. Šone vyro tai kaip klaimas už paviečio.
2. pavėsinė, veranda: Pavietis ant namų (ant stogo) esąs.
3. palapinė, padangtė: Padarykime čia tris paviečius.
4. „?“: Anta sukrautuve, arba koplyčia, buvęs pavietis, par 48 kurpes aukštesniai iškeltas už sienas. Pačiame pavietė [je] stovėjęs dievo stabas. Pati sukrautuvė ir pavietis buvusiu iš plytų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.