.
paviẽtrė (powietrze).
1. maras, epidemija, užkrečiamos ligos: Kiba paviẽtrė užėjo: miršta ir seni, ir jauni vienas po kito. Nei ugnelėj nesudegs, nei pavietre nenumirs. O kaimas, rodos, po kokios pavietrės – tuščias, nykus. Giesmė raudinga apie marą ir piktąją pavietrę. Užejo pavietrė į anų kiemą, ir visi išmirė. Tu paviẽtrę užkelsi su tokia savo pypka. Iš tos smarsės randase pavietrė. vargas, nelaimė: Dar penkis žąsiukus išperėjo kaip kokią pavietrę. Ir vėl užeis kokia pavietrė.
2. dvokimas, smarvė: Teip paviẽtrė ir eina nuo pamazgų duobės. Baisi paviẽtrė, net už kilometro jauti. Neužkasė dvėsenos, dabar ir pro šalį nebegal praeiti: baisi paviẽtrė. Ka užsmirdo kažkas – gyva pavietrė.
3. oras, erdvė, aukštybės: Erelis an pačios pavietrės ažuskrenda. Jie galėdavo į pavietrę pasikelt, nulėkt į kitus kraštus per minutę. Kad tave vėjas pavietrėn nuneštų! Gaudo lyg muses pavietrėje.
4. vieta, kur smarkiai pučia vėjas: Namai pavietrėj pastatyti. Nestovėk ant pačios pavietrės – dar peršalsi! Gal langai atadaryti – sėdžiu kaip an paviẽtrės.
5. smarkus vėjas, viesulas: Tikra pavietrė užėjo, viską verčia, neša. Eina kaip pavietrė. Kad taũ kur paviẽtrė nuneštų! Kur tave pavietrė nešioja?!
6. Šoka nuo kluono galo kap pavietrė. O tu pavietre! Abidi tokios patiẽtrės yr.
nuo paviẽtrės mẽtų nuo senų laikų: Šnekėdavo, kad nuo pavietrės metų taip buvo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.