viksénti, -ẽna, -ẽno
1. judinti į šalis (ppr. pamažu), viksėti: Šuo viksẽna uodegą. Mūsų šuva bėgdamas labai uodega viksẽna. Birutė kad gražiai viksẽna kojytėm. Eina jau pro duris, viksendamas į šalis siaurą ir kaulėtą savo užpakalį. Kad ir senas – bil viksena. Ir seno viksẽna. Kad ir senas (sena), bet viksẽnas.
2. eiti, vaikščioti smulkiai žingsneliais, kraipant užpakalį: Kur viksenì? Viksẽna ir viksẽna toj boba plodama liežuviu.
3. meilintis. .
atviksénti. atskubėti viksenant: Atviksẽna jie su navynom.
paviksénti
1. kiek viksenti, pajudinti į šalis, pamosuoti: Paviksénti uodegą. Su kojele patrepsenk, uodegėle paviksenk.
2. nueiti, nutolti kraipant užpakalį.
3. pasimeilinti. .
suviksénti. palengva suviksėti, vikstelėti: Šuo suviksẽno uodega. Bjaurybė, suviksenęs uodega, atvirto aukštynaika.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.