pavinguriuoti

vinguriúoti, -iúoja, -iãvo. viñguriuoti -iuoja, -iavo.

1. būti vingiuojančio pavidalo: Tokie takeliai viñguriuo [ja]. Numindytas [takas] vinguriavo pačia skardžio pakrašte. Tylėdami krutėjo plačiu vieškeliu, kuris geltonuodamas vinguriavo tolyn tolyn. Ta upis viñguriuo [ja] Telšių linkuo. Beržyno papėdėje Nova vinguriúoja. Srauni upelė, vinguriuodama lankoje, gurgėjo. | Vilnimis jam plaukai ant kaktos vinguriavo. daryti vingius, sukioti: Kaip ari viñguriuodamas, ark tiesiai. Minijos vanduo vinguriavo per plačias pievas. Mintys vinguriavo tarp kažkokių aštrių skeveldrų ir dažnai nutrūkdavo.

2. raitantis, rangantis slinkti, judėti: An kelio išsirangęs i vinguriúoja žaltys. Visu kūnu vingur vingur vinguriuodama stengiasi pamažu kur iššliaužti. Ilgas, laibas jos. kūnas vinguriuoja kaip žuvis ne tik vandenyje, bet ir sausumoje, vinguriuoja ir ilga, labai raumeninga uodega. Gyvatė par pat vidurį kiemo viñguriuo [ja]. Ant grindų šliaužiojo išblyškę, be saulės augusios varlės, o aplink kojas vinguriavo slidūs žalčiai. Jau iš tolo išgirsdavome giesmes ir pamatydavome keliu vinguriuojančią maldininkų virtinę. | Sušnarėjo jovaro šakos, ir keli pageltę lapai vinguriuodami nusileido prie Katrės kojų. Visi dar miega, dar joks dūmelis nevinguriuoja iš kamino. Gyvatė gylį kaišiodama vinguriuojasi žolėse.

3. mosuoti: Šuo tave pažįsta da [r]:
su uodega viñguriuo [ja]. Kad vinguriúoja šuo uodega, kai tik paglostai. Paleisk katiną: matai, kad pyksta ir uodega vinguriuoja. Šuo pajutęs oloje pelę ėmė uodega viñguriuoti. Žolė lingavo pavandeniui ir vinguriavo plonyčiais žalčiais. sukiotis: Šunelis viñguriuojasi prie žmonių.

4. mirgėti: Žvakės šviesa titnago pakraštėlėmis žaidžia, vinguriuoja sakytum raides išvedžioja.

5. ringuojant dainuoti: Kulminacinėse vietose melodija pašoka į viršų, net į kitą registrą, o šiaip ji gana ramiai vinguriuoja. Ore plazdėjo, vinguriavo vieversio daina. giedoti: Paukšteliai, kiekvienas kitokiu balsu vinguriuoja savo giesmę. rėkti: Klikus riksmas virtuvėje vinguriavo, liejosi.

6. išsisukinėti, laviruoti: Vinguriuok nevinguriuok, vis tiek neišsimeluosi. Profesoriaus veidas griežtėja, jis nuostabiai vinguriuoja tarp bičiuliškumo ir viršininkystės. Vinguriuoja. kap žaltys. Jie neatsako tiesiai, ar kaltinamieji parapijonys kėlė triukšmą bažnyčioje, ar ne, tik visaip vinguriuoja ir graso lietuviams.
[su] liežuviù vinguriúoti

1. pataikauti: Viñguriuo [ja] su liežuviù kaip šuo su uodega.

2. be reikalo kalbėti: Koki čia negerumai; nepristok, liežuviu nevinguriuok, ir negerumų nebus.
atvinguriúoti. vinguriuojant artintis: Grioviai išdžiūvę, balos išsekusios, tik Eglinė, atvinguriuojanti iš miško pelkių, srauniai gurgena per kaimą. Atsigręžęs stebėjo atvinguriuojančią sukilėlių vorą.
įvinguriúoti. vinguriuojant įeiti, įsiraityti: Takas įvinguriavo į lauko keliuką.
išvinguriúoti. išviñguriuoti.

1. išvingiuoti, vingiais išraityti. . Išsivinguriavę keliai. Venta po plotmą visaip išsivinguriuoja, skiriasi į šakas. Mintis išsivinguriavo sąmonėje netikėtai kaip raidės smėlyje.

2. papuošti vingio pavidalo raštais: Išvinguriúotas toks pagalelis. [Senieji] dėvi siuvėjo pasiūtą, margai mašina išvinguriuotą liemenę.

3. išringuoti: Dūdelėm gražiausias įvairiausias melodijas išvinguriúodavo. Ka taip užtrauktum [dainininkai],
išviñguriuotum, retai išgirstam – šūkčio [ja]. Pro dantų šverplę jis išvinguriuodavo kokias nori dainas.

4. išsisukti: Išvinguriavęs kaip žaltys, pabėgęs nuo tiesaus atsakymo, Klemensas tą dieną nekentė savęs.
nuvinguriúoti.

1. nutolti vingiuojančiu pavidalu: Čia nuvinguriuoja Želsvos upelis. Jo akys nuolat krypsta į krūmokšnius, kur pasislepia per gilias sniego pusnis nuvinguriavusios rogių pravėžios.

2. nueiti sukinėjantis: O čia Kazytė nuvinguriavo pro šokančių poras, klestelėjo ant suolo šalia Stanislovo. Mes nuvinguriavom į pamiškę. Procesija nuvinguriuoja koridoriais, kiemeliais vienuolyno gilumon.

3. nusirangyti, nutolti rangantis: Žalkčio kąsneliai suretėjo, žalktys nuvinguriavo. Pro kaminą stačias išlindo dūmelis ir nuvinguriavo prie žvaigždžių. Žaibas per dangų nuvinguriavo. Komendanto lūpomis gyvačiuke nuvinguriavo šypsnys. Sūkurys nuūžęs, ant pievos gulinčius audimus į kamuolį susukęs, į netoli esantį Ilgežerį nusivinguriavęs.

4. išsisukti: Nėr girtinas ir pasiteisinimas, kuriuo kartais norima nuvinguriuoti nuo kalbos mokymos.
pavinguriúoti. paviñguriuoti.

1. kurį laiką ar truputį pavingiuoti: Keliukas, vos pavinguriavęs tarp retų pušaičių, išnyra į patį ežero krantą.

2. kurį laiką ar truputį rangyti: Protingiausias už visus keturkojus padarus tik pavinguriavo uodegaite. Stulpas pasivinguriavo kaip gyvatė ir dingo ore.
suvinguriúoti. suviñguriuoti.

1. suvingiuoti: Takelis, kurį buvau pametusi, suvinguriavo prie kojų.

2. imti rangytis, raitytis: Šuo uodega suvinguriãvo. Raudys įkiša ranką į kibirą, ištraukia dviem pirštais žuvikę, kuri suvinguriuoja ir išslysta. Aldona suvinguriavo kaip vijūnas, patraukdama jį su savimi, ir jiedu nusirito nuo šalinės.

3. suraityti: Jo parašas buvo visaip suvinguriuotas.

4. susisukti, išsikraipyti: Beržas suvinguriavęs, sunku nukirst. Apie du metru žemiau viršaus yra ta vieta, kur visai susivinguriavusis smiltinis akmens plozas išimtas tapė. Kaktoje gysla it virvė susivinguriavo.
užvinguriúoti. vingiuojančiu pavidalu pakilti: Kai vieškelis užvinguriavo ant kalvos, Edzinis permetė žvilgsniu apylinkę.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>vinguriúoti, </b>-iúoja, -iãvo. viñguriuoti -iuoja, -iavo. <br/>1. <span class="explanation">būti vingiuojančio pavidalo: </span> Tokie takeliai viñguriuo [ja]. Numindytas [takas] vinguriavo pačia skardžio pakrašte. Tylėdami krutėjo plačiu vieškeliu, kuris geltonuodamas vinguriavo tolyn tolyn. Ta upis viñguriuo [ja] Telšių linkuo. Beržyno papėdėje Nova vinguriúoja. Srauni upelė, vinguriuodama lankoje, gurgėjo. | Vilnimis jam plaukai ant kaktos vinguriavo. <span class="explanation">daryti vingius, sukioti: </span> Kaip ari viñguriuodamas, ark tiesiai. Minijos vanduo vinguriavo per plačias pievas. Mintys vinguriavo tarp kažkokių aštrių skeveldrų ir dažnai nutrūkdavo. <br/>2. <span class="explanation">raitantis, rangantis slinkti, judėti: </span> An kelio išsirangęs i vinguriúoja žaltys. Visu kūnu vingur vingur vinguriuodama stengiasi pamažu kur iššliaužti. Ilgas, laibas jos. kūnas vinguriuoja kaip žuvis ne tik vandenyje, bet ir sausumoje, vinguriuoja ir ilga, labai raumeninga uodega. Gyvatė par pat vidurį kiemo viñguriuo [ja]. Ant grindų šliaužiojo išblyškę, be saulės augusios varlės, o aplink kojas vinguriavo slidūs žalčiai. Jau iš tolo išgirsdavome giesmes ir pamatydavome keliu vinguriuojančią maldininkų virtinę. | Sušnarėjo jovaro šakos, ir keli pageltę lapai vinguriuodami nusileido prie Katrės kojų. Visi dar miega, dar joks dūmelis nevinguriuoja iš kamino. Gyvatė gylį kaišiodama vinguriuojasi žolėse. <br/>3. <span class="explanation">mosuoti: </span> Šuo tave pažįsta da [r]: su uodega viñguriuo [ja]. Kad vinguriúoja šuo uodega, kai tik paglostai. Paleisk katiną: matai, kad pyksta ir uodega vinguriuoja. Šuo pajutęs oloje pelę ėmė uodega viñguriuoti. Žolė lingavo pavandeniui ir vinguriavo plonyčiais žalčiais. <span class="explanation">sukiotis: </span> Šunelis viñguriuojasi prie žmonių. <br/>4. <span class="explanation">mirgėti: </span> Žvakės šviesa titnago pakraštėlėmis žaidžia, vinguriuoja sakytum raides išvedžioja. <br/>5. <span class="explanation">ringuojant dainuoti: </span> Kulminacinėse vietose melodija pašoka į viršų, net į kitą registrą, o šiaip ji gana ramiai vinguriuoja. Ore plazdėjo, vinguriavo vieversio daina. <span class="explanation">giedoti: </span> Paukšteliai, kiekvienas kitokiu balsu vinguriuoja savo giesmę. <span class="explanation">rėkti: </span> Klikus riksmas virtuvėje vinguriavo, liejosi. <br/>6. <span class="explanation">išsisukinėti, laviruoti: </span> Vinguriuok nevinguriuok, vis tiek neišsimeluosi. Profesoriaus veidas griežtėja, jis nuostabiai vinguriuoja tarp bičiuliškumo ir viršininkystės. Vinguriuoja. kap žaltys. Jie neatsako tiesiai, ar kaltinamieji parapijonys kėlė triukšmą bažnyčioje, ar ne, tik visaip vinguriuoja ir graso lietuviams. <br/><b> [su] liežuviù vinguriúoti</b><br/>1. <span class="explanation">pataikauti: </span> Viñguriuo [ja] su liežuviù kaip šuo su uodega. <br/>2. <span class="explanation">be reikalo kalbėti: </span> Koki čia negerumai; nepristok, liežuviu nevinguriuok, ir negerumų nebus. <br/><b>atvinguriúoti</b>. <span class="explanation">vinguriuojant artintis: </span> Grioviai išdžiūvę, balos išsekusios, tik Eglinė, atvinguriuojanti iš miško pelkių, srauniai gurgena per kaimą. Atsigręžęs stebėjo atvinguriuojančią sukilėlių vorą. <br/><b>įvinguriúoti</b>. <span class="explanation">vinguriuojant įeiti, įsiraityti: </span> Takas įvinguriavo į lauko keliuką. <br/><b>išvinguriúoti</b>. išviñguriuoti. <br/>1. <span class="explanation">išvingiuoti, vingiais išraityti. </span>. Išsivinguriavę keliai. Venta po plotmą visaip išsivinguriuoja, skiriasi į šakas. Mintis išsivinguriavo sąmonėje netikėtai kaip raidės smėlyje. <br/>2. <span class="explanation">papuošti vingio pavidalo raštais: </span> Išvinguriúotas toks pagalelis. [Senieji] dėvi siuvėjo pasiūtą, margai mašina išvinguriuotą liemenę. <br/>3. <span class="explanation">išringuoti: </span> Dūdelėm gražiausias įvairiausias melodijas išvinguriúodavo. Ka taip užtrauktum [dainininkai], išviñguriuotum, retai išgirstam – šūkčio [ja]. Pro dantų šverplę jis išvinguriuodavo kokias nori dainas. <br/>4. <span class="explanation">išsisukti: </span> </span> Išvinguriavęs kaip žaltys, pabėgęs nuo tiesaus atsakymo, Klemensas tą dieną nekentė savęs. <br/><b>nuvinguriúoti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nutolti vingiuojančiu pavidalu: </span> Čia nuvinguriuoja Želsvos upelis. Jo akys nuolat krypsta į krūmokšnius, kur pasislepia per gilias sniego pusnis nuvinguriavusios rogių pravėžios. <br/>2. <span class="explanation">nueiti sukinėjantis: </span> O čia Kazytė nuvinguriavo pro šokančių poras, klestelėjo ant suolo šalia Stanislovo. Mes nuvinguriavom į pamiškę. Procesija nuvinguriuoja koridoriais, kiemeliais vienuolyno gilumon. <br/>3. <span class="explanation">nusirangyti, nutolti rangantis: </span> Žalkčio kąsneliai suretėjo, žalktys nuvinguriavo. Pro kaminą stačias išlindo dūmelis ir nuvinguriavo prie žvaigždžių. Žaibas per dangų nuvinguriavo. Komendanto lūpomis gyvačiuke nuvinguriavo šypsnys. Sūkurys nuūžęs, ant pievos gulinčius audimus į kamuolį susukęs, į netoli esantį Ilgežerį nusivinguriavęs. <br/>4. <span class="explanation">išsisukti: </span> </span> Nėr girtinas ir pasiteisinimas, kuriuo kartais norima nuvinguriuoti nuo kalbos mokymos. <br/><b>pavinguriúoti</b>. paviñguriuoti. <br/>1. <span class="explanation">kurį laiką ar truputį pavingiuoti: </span> Keliukas, vos pavinguriavęs tarp retų pušaičių, išnyra į patį ežero krantą. <br/>2. <span class="explanation">kurį laiką ar truputį rangyti: </span> Protingiausias už visus keturkojus padarus tik pavinguriavo uodegaite. Stulpas pasivinguriavo kaip gyvatė ir dingo ore. <br/><b>suvinguriúoti</b>. suviñguriuoti. <br/>1. <span class="explanation">suvingiuoti: </span> Takelis, kurį buvau pametusi, suvinguriavo prie kojų. <br/>2. <span class="explanation">imti rangytis, raitytis: </span> Šuo uodega suvinguriãvo. Raudys įkiša ranką į kibirą, ištraukia dviem pirštais žuvikę, kuri suvinguriuoja ir išslysta. Aldona suvinguriavo kaip vijūnas, patraukdama jį su savimi, ir jiedu nusirito nuo šalinės. <br/>3. <span class="explanation">suraityti: </span> Jo parašas buvo visaip suvinguriuotas. <br/>4. <span class="explanation">susisukti, išsikraipyti: </span> Beržas suvinguriavęs, sunku nukirst. Apie du metru žemiau viršaus yra ta vieta, kur visai susivinguriavusis smiltinis akmens plozas išimtas tapė. Kaktoje gysla it virvė susivinguriavo. <br/><b>užvinguriúoti</b>. <span class="explanation">vingiuojančiu pavidalu pakilti: </span> Kai vieškelis užvinguriavo ant kalvos, Edzinis permetė žvilgsniu apylinkę.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.