viskė́ti, vìska (vìski), -ė́jo.
1. vizgėti 1: Tik uodega viskėjo.
2. judėti, virpėti, krutėti: Oras įkaitęs ima viskė́ti. Pašonė [je] tas Kaliningradas, rusų kareivių tik mirga vìska. Tvirtybės dangaus krutėjo ir viskėjo. Pavirto kaip ir anie stulpai, kurie keleiviamus žmonėmus kelią rodžia, o patys ižg vietos niekad nèviska. Ir pašvęsi aną krūtį viskamos afieros ir petį keliamos afieros. Mano malonė nuog tavęs neatstos ir suderėjimas mano pakajaus neviskės nuog tavęs. O tas žodis dar vienąkart rodžia atmainą viskamų daiktų, kaipo tie, kurie padaryti yra, idant tie daiktai, kurie nesiviskina, atliktų. Ir neviskančią jam davė vietą.
neviskančiai.
3. mirgėti, tvaskėti: Ežeras vìska prieš saulę.
paviskė́ti, pàviska, -ė́jo. kiek sukrutėti, suvirpėti: Pamatai dangaus paviskėjo ir drebėjo, jam pakiršus (supykus) . Tada išblyško karalius ir jo dūmos išgandino jį, jog jam strėnos paviskėjo ir staibiai padrebėjo.
suviskė́ti, sùviska, -ė́jo. sudrebėti: Suviskėjo, sujudo marės iš pat dugno, ir Eglė pamatė – štai atplaukia, atliūliuoja drauge su bangomis kraujo puta.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.