.
voravóti, -ója, -ójo
1. varavoti 1: Voravók arklius, kad nesueitų į dobilus. Dabar miškai brangūs, reikia triobą labai voravót. Nėr kam pas manę, nors ir daug mergučių, sergėt ugnelę, namus voravoti. Tylus liežuvis voravoja protą. Eidamas per balas voravókis, kad neinsmuktai. Voravókis, kad nepavogtų. Dabar mašinų daug – tik voravókis voravókis, nepasivoravósi – i po ratais!
2. tvarkingai sudėti, sutvarkyti; . varavoti 3: Voravóties visus daiktus, kad nebūtų pasklidu.
3. nusileisti, sutikti, pasiduoti.
4. gėdintis, varžytis: Merguta prieš bernuką voravójasi.
išvoravóti. išsaugoti: Aš išvoravójau kumelę nuo vokiečių.
pavoravóti. pasaugoti: Pavoravók, nesudaužyk kiaušinio. Eik taku, pasivoravók, kad neišvirstum. Pasivoravok, tai ir neužsigausi. Nepasivoravóji, šilčiau neapsitaisai – i sergi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.