x
pavyd|as
1. kartėlio jausmas dėl kitų pasisekimo, gerovės: Jausti pavydą. Pavydas ima, neduoda ramybės. pavydą kęsti. Iš pavydo net žaliuoja. Nesitveria pavydu.
2. kankinamas abejojimo jausmas dėl mylimo žmogaus
neištikimybės, pavyduliavimas.
3. b. žr. pavyduolis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.