pavydū̃klis, -ė. pavydùklis. pavyduolis 1: Pavydū̃klis pavyda, nenora duoti kitam, tik anam viską. O koks pavydū̃klis ans y [ra] pradėm kuša (dreba) .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.