pažebelioti

.
žẽbelioti, -ioja, -iojo. žèbelioti. žebelióti, -iója, -iójo. kvailai kalbėti, nusišnekėti: Nėkus žebeliot. Motyna vis žèbelio [ja],
ka prasčiai gyvena. Girtas, jau nepašneka, tik žebeliója. O ką ten, boboms tik žẽbelioti. Ką tu čia žèbelioji niekus! A žebelióji? – Jis už mane senesnis, ne aš. Ar tu nežebelioji kartais? – Prasitrink akis ir patsai pamatysi išėjęs. Galbūt kaip nors, – pakartojo Ignius lyg žebeliodamas nykiu balsu. Svajoja arba žebelioja iš nežinės … kad mum kalba jau suiro. Nėkas nešnekas, viena su savim žèbeliokias.
išžẽbelioti. lėtai, sunkiai ištarti žodžius: Kol išžèbelio [ja],
ir atbosta.
nužẽbelioti. nusišnekėti: Čia jau nužèbeliojo suvisu it mažas vaikas.
pažẽbelioti. nerimtai pašnekėti: Vieną naktį nuėję motinos giminaičiai du, kasę kasę, tą vaiką neprileidę pri tos duobės, saką: – Ne čia yra, ne čia kas, vaikas pažèbeliojo, einam numie! Susišoka bobos pažèbelioti, naujynų susirinkti.
prižẽbelioti. prisišnekėti, pritauzyti. .


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'pazebelioti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2025 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv