.
žertavóti, -ója, -ójo (żartować). juokauti, pokštauti: Ans kulias, žertavója. Žertavójo žertavójo, pakol susimušo. Jis tik žertavodamas norėjo parduoti. Mergos juokės, žertavójo. O anas žertavój [o] kap katinukas. Gyveno ten kelias dienas anie vaikeliai šventi Jezusas ir Jonas loskavai ant vienas antro veizėdami ir žertavodami. | Tai tu, nuošyviausias, nestovėkie, po didį dvarelį žertavokie. Neik su vaiku žertavot, kad neįvestų į uparą. Su smerčiu niekados nežertavok.
pažertavóti. pajuokauti: Jinai norėjo pažertavót, dabar jai reikia vaiką dabot. Manei ir su juo teip pasižertavóti, bet nepasisekė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.