pažiaukčioti

žiáukčioti, -ioja, -iojo. = žiaugčioti:

1. Titai žiáukčioja, ale nevemia. Tuoj pradėjau iš dantų ašakas krapštyti, žiaukčioti ir spjaudyti.

2. Kūdikis sušalęs žiáukčiojo ir kėkšti pradėjo bažnyčio [je],
t.  y. rėkti.
išžiáukčioti. kurį laiką žiaugčioti: Ponų valgio paragavęs, visą kelią (lig namo parėjo) žmogus išžiáukčiojo.
pažiáukčioti. = pažiaugčioti.
sužiáukčioti. = sužiaugčioti.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>žiáukčioti, </b>-ioja, -iojo. = žiaugčioti: <br/>1. Titai žiáukčioja, ale nevemia. Tuoj pradėjau iš dantų ašakas krapštyti, žiaukčioti ir spjaudyti. <br/>2. Kūdikis sušalęs žiáukčiojo ir kėkšti pradėjo bažnyčio [je], t.  y. rėkti. <br/><b>išžiáukčioti</b>. <span class="explanation">kurį laiką žiaugčioti: </span> Ponų valgio paragavęs, visą kelią (lig namo parėjo) žmogus išžiáukčiojo. <br/><b>pažiáukčioti</b>. = pažiaugčioti. <br/><b>sužiáukčioti</b>. = sužiaugčioti.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.