zìbatauti, -auja (-auna), -avo.
1. juokauti, pokštauti, nerimtai šnekėti: Atė [jo] i zìbatauja visas rytas. Ne tiek dirba, kiek zìbatauja. Žinai, mergos išėję vienos bezìbatauja. Ko jūs čia, vaikai, sustoję zìbataunat? Arba tu eik, arba tu baik zìbatavus.
2. išdykauti: Vaikai zìbatauja.
pazìbatauti. pajuokauti, papokštauti: Pazibataus pazibataus, išjuoks neturtėlį berną, paskui nei jos, nei kitų. Tu, zibata, man kitep pazìbatausi, kai į klyną įkrėsim!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.