žibénti, -ẽna, -ẽno.
1. silpnai degti: Žibẽna ugnelė. Naktį, žinai, žibẽna žibẽna ta ugnis. Nei ten rūksta [dešros] – žibẽna. Dar jų žibẽna ugnis. Vienur kitur žibena žiburys.
2. žibinti, deginti: Ką tie kalviai dirba, ka taip ilgai žibẽna lempą.
3. žibėti: Žibena po tamsiomis eglėmis, žibuliuoja prie paparčio kamblio – tai jonvabaliai.
4. apšviesti: Žibénti akis.
pažibénti. pakurstyti: Nors ugnį pažibéntumei.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.