x
pažint|is, pažinties m.
1. santykis tarp žmonių, pažįstančių kits kitą ir turinčių tarp savęs kokių interesų: Mūsų pažintis sena. Plačios pažintys. Turiu su juo pažintį. Trumpa pažintis Mus suvedė į pažintį.
Suėjo su viršininku į pažintį. Reikia su juo užmegzti pažintį. Nutraukti pažintį.
2. pažinimas: Tyrinėjimas - pažinties pagrindas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.