pažìntojas (-is), -a. kas pažįsta, žino, supranta: Viešpatie, širdų visų pažintoji!
išpažìntojas, -a.
1. kas gerai nusimano, žinovas: Žvėrų išpažintojas pripažino, kad višta nepažindė viščiokų. Evangelijos išpažintoju giriasi. Įsteigė draugystę. Roko išpažintojo.
2. kas išpažįsta, tiki, išpažinėjas: Ant dienos šv. Kazimiero išpažintojo. Bečiškėse yra „išpažìntojas visų žvėrų“, kuris viską žino.
pripažìntojas, -a. kas pripažįsta ką esant: Nepripažintojas Dievo esybės.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.