pažioruoti

žiorúoti, -úoja, -ãvo.

1. rusenti, žaižaruoti, gruzdėti: Vidury jo lauko žioruoja krūva gyvų anglių. Ugnis sieno [je] žiorúoja, t. y. dega be liepsnos. Būtų kad tik kiek namas užsidegęs, žiūriu – jau lubos žiorúoja. Buvo surišti ir į žioruojantį pečių įmesti, bet jie nesudegė. Žioravo laužo žarijos, pažarstomos šaka, norint prisidegti pypkę. Cigaras iškrinta iš pirštų ant žemės. Ten jis žioruoja, iš jo kyla mėlynas, plonas dūmas aukštyn, vis aukštyn.

2. žėrėti, šviesti: Neužžerta ugnis žioravo visą naktį angliuose, t. y. švietė. Ugnis tarp žarijų dar žiorúoja, dar gyva. Žėrinčios (žiorúojančios) anglys. Anglės po pečiaus žiorúoja: reik išžarstyt pečių, kad anglės priblėstų. Žemė, iš Saulės išsiskyrus, ilgai žioravo ir švietė. Ugnis (gruzdenusi) vėl pradėjo žiorúoti. To kunigiuko kambaruko [je] šviesa žiorúo [ja]. Sodriai ūžė dumplės, kaip rubinai žioravo žaizdras. Suėmusys daugybes kalinių išvarė į Lietuvą, palikdamys Prūsūse anglis bežioruojančias. | Saulelė, žioruodama per rūką, pamažu kilo aukštyn. | Štai vakarai ugnim žioruoja, ir saulė glosto pilką kalvą. Vasara atvėrė karštą ir neišmatuojamą motinos glėbį, alsavo ir žioravo šviesa, ugnimi, bręstančių ir augančių augmenų tvaiku. Pats žioravo aitra karės. Žioravusi rūstybė visų širdė [je] it kibirkštys pelene. spindėti, žaižaruoti: Čia karalius pakėlė savo žioruojantį vainiką. Pyktis žiorãvo jo akyse.

3. leisti šviesą per kiaurymes, plyšius: Kiugžte sukiugždęs spangis žiorúo [ja]. Prastas ūkininkas, jei stogai žiorúo [ja]. Daržinė ilgiausia, dvijų galų, bet jos tarplentės ir skiedrinis stogas žioruo [ja] kiaurai. Išeitu į kalidorių, veizu – durys žiorúo [ja]. Stogas pradėjo žiorúoti: reiks palopyti. Papamatis žiorúoja. Par dures žiorúo [ja],
par langus žiorúo [ja] ! Užkibyk ir tą skylelę, jug matai, ka žiorúo [ja]. Ką tau galia laikyties trobo [je] šiluma, kad pro sienotarpius žiorúo [ja]. kedėti, dilti, kiurti. Visa kuskelė išblindusi, žiorúo [ja]. Žioruo [ja] jau tavo kelnių keliai, greit praplyš kelnės. Alkūnės žioravo prablindusios. persišviesti, ryškėti pro ką: Ant dviračio motriška lipa ir visa žiorúo [ja] – tokie dabar apdarai. Spadninčia žiorúo [ja] par šlebę – plona y [ra] tatai. Plona ta medžiaga, viskas žiorúos, kaip pasisiūs.

4. neaiškiai matytis, šmėkšoti: Žiorúo [ja] par medžius laukas. Aukštasis kalnas žioruote žioruoja. Vienur kitur žioravo nesugriuvusios krosnys. Žioravo pakilusi ruda durpinė velėna ir augo karklų rezginys.
įsižiorúoti įsidegti, įsiliepsnoti: Įkrėtė vakare žariją, tai per naktį įsižiorãvo. Motinos kaktoje ryškiai įsidega, įsižioruoja raudonas lyg žarija randas.
išžiorúoti. žioruojant išdegti: Anglys išžiorãvusios. Išsižiorãvo liepsna, t. y. išėjo. anglys išdegė, jau nebus garų.
pažiorúoti.

1. truputį sublizgėti. |. Akyse man pažiorãvo žižilpos, t. y. išlėkė iš akių.

2. šiek tiek prasišviesti.

3. kiek apraibti.
pražiorúoti. imti šviesti, prasišviesti: Viršumi miško pražioravo pirmieji saulės spinduliai.
sužiorúoti.

1. pradėti degti, rusenti: Kai patraukė dūmą, tabakas sužioravo. Galingai ugnis sužioruoja, sunkiai įkurta iš šakotų rąstų ir smalingų kelmų.

2. suspindėti: Širdutė jam smarkiai suplakė, akelės sužioravo.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>žiorúoti, </b>-úoja, -ãvo. <br/>1. <span class="explanation">rusenti, žaižaruoti, gruzdėti: </span> Vidury jo lauko žioruoja krūva gyvų anglių. Ugnis sieno [je] žiorúoja, t. y. dega be liepsnos. Būtų kad tik kiek namas užsidegęs, žiūriu – jau lubos žiorúoja. Buvo surišti ir į žioruojantį pečių įmesti, bet jie nesudegė. Žioravo laužo žarijos, pažarstomos šaka, norint prisidegti pypkę. Cigaras iškrinta iš pirštų ant žemės. Ten jis žioruoja, iš jo kyla mėlynas, plonas dūmas aukštyn, vis aukštyn. <br/>2. <span class="explanation">žėrėti, šviesti: </span> Neužžerta ugnis žioravo visą naktį angliuose, t. y. švietė. Ugnis tarp žarijų dar žiorúoja, dar gyva. Žėrinčios (žiorúojančios) anglys. Anglės po pečiaus žiorúoja: reik išžarstyt pečių, kad anglės priblėstų. Žemė, iš Saulės išsiskyrus, ilgai žioravo ir švietė. Ugnis (gruzdenusi) vėl pradėjo žiorúoti. To kunigiuko kambaruko [je] šviesa žiorúo [ja]. Sodriai ūžė dumplės, kaip rubinai žioravo žaizdras. Suėmusys daugybes kalinių išvarė į Lietuvą, palikdamys Prūsūse anglis bežioruojančias. | Saulelė, žioruodama per rūką, pamažu kilo aukštyn. | Štai vakarai ugnim žioruoja, ir saulė glosto pilką kalvą. Vasara atvėrė karštą ir neišmatuojamą motinos glėbį, alsavo ir žioravo šviesa, ugnimi, bręstančių ir augančių augmenų tvaiku. Pats žioravo aitra karės. Žioravusi rūstybė visų širdė [je] it kibirkštys pelene. <span class="explanation">spindėti, žaižaruoti: </span> Čia karalius pakėlė savo žioruojantį vainiką. Pyktis žiorãvo jo akyse. <br/>3. <span class="explanation">leisti šviesą per kiaurymes, plyšius: </span> Kiugžte sukiugždęs spangis žiorúo [ja]. Prastas ūkininkas, jei stogai žiorúo [ja]. Daržinė ilgiausia, dvijų galų, bet jos tarplentės ir skiedrinis stogas žioruo [ja] kiaurai. Išeitu į kalidorių, veizu – durys žiorúo [ja]. Stogas pradėjo žiorúoti: reiks palopyti. Papamatis žiorúoja. Par dures žiorúo [ja], par langus žiorúo [ja] ! Užkibyk ir tą skylelę, jug matai, ka žiorúo [ja]. Ką tau galia laikyties trobo [je] šiluma, kad pro sienotarpius žiorúo [ja]. <span class="explanation">kedėti, dilti, kiurti</span>. Visa kuskelė išblindusi, žiorúo [ja]. Žioruo [ja] jau tavo kelnių keliai, greit praplyš kelnės. Alkūnės žioravo prablindusios. <span class="explanation">persišviesti, ryškėti pro ką: </span> Ant dviračio motriška lipa ir visa žiorúo [ja] – tokie dabar apdarai. Spadninčia žiorúo [ja] par šlebę – plona y [ra] tatai. Plona ta medžiaga, viskas žiorúos, kaip pasisiūs. <br/>4. <span class="explanation">neaiškiai matytis, šmėkšoti: </span> Žiorúo [ja] par medžius laukas. Aukštasis kalnas žioruote žioruoja. Vienur kitur žioravo nesugriuvusios krosnys. Žioravo pakilusi ruda durpinė velėna ir augo karklų rezginys. <br/><b>įsižiorúoti</b> <span class="explanation">įsidegti, įsiliepsnoti: </span> Įkrėtė vakare žariją, tai per naktį įsižiorãvo. Motinos kaktoje ryškiai įsidega, įsižioruoja raudonas lyg žarija randas. <br/><b>išžiorúoti</b>. <span class="explanation">žioruojant išdegti: </span> Anglys išžiorãvusios. Išsižiorãvo liepsna, t. y. išėjo. anglys išdegė, jau nebus garų. <br/><b>pažiorúoti</b>. <br/>1. <span class="explanation">truputį sublizgėti. |</span>. Akyse man pažiorãvo žižilpos, t. y. išlėkė iš akių. <br/>2. <span class="explanation">šiek tiek prasišviesti. </span> <br/>3. <span class="explanation">kiek apraibti</span>. <br/><b>pražiorúoti</b>. <span class="explanation">imti šviesti, prasišviesti: </span> Viršumi miško pražioravo pirmieji saulės spinduliai. <br/><b>sužiorúoti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pradėti degti, rusenti: </span> Kai patraukė dūmą, tabakas sužioravo. Galingai ugnis sužioruoja, sunkiai įkurta iš šakotų rąstų ir smalingų kelmų. <br/>2. <span class="explanation">suspindėti: </span> Širdutė jam smarkiai suplakė, akelės sužioravo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.