.
žirúoti, -úoja, -ãvo.
1. laiduoti pasirašiusio asmens vekselį savo parašu: Vekseliai turėjo būt žirúoti. Tu žiruosi vekselius man, aš – tau. Ko tu prie to žmogaus kimbi. Juk jis tau vis tiek nežiruos.
2. perduoti vekselį kitam asmeniui: Žiruoti – perleisti tokį [vertybinį] popierių atsirašymo būdu.
pažirúoti. žiruoti 1: Pažirãvo vienam tokiam pat pijoku [i],
tai reikė jam pinigai išmokėt. Atėjau prašyti tave pažiruoti man vekselį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.