žiū̃žti, -ia, -ė.
1. palengva darbuotis, brūzti: Mamunelė, nors ir nebgalia, o vis po virtuvę žiū̃ža. Reik žiū̃žti, kol gyvas. Ans ne greitųjų tėra, ale žiū̃žia. Motriškikė nebjauna, o juk ana po numus žiū̃ža i žiū̃ža. Eina, žiū̃ža, šliauža aple gyvolelius. Eik, žiū̃žk aplei numus. Seredos rytą … žiū̃žia, luobias prieš kylavimą.
2. lakstyti, šėlti: Ko teip labai žiū̃žat, ar pryš lytų?
apžiū̃žti, -ia (àpžiūžia), àpžiūžė. palengva padaryti, atlikti ūkio darbus: Apžiūžiau ūkį, t. y. apėjau visus žygius, apsižygiavau. Àpžiūžiau kiaules, dabar eisu į bažnyčią. Ana apsižiū̃žia butos žygius, t. y. apsidarbuoja. Y [ra] keturios karvės, vištos, ans džiaugas, apsìžiūža.
pažiū̃žti, -ia, pàžiūžė. patriūsti, pasidarbuoti: Kad rudenį gerokai pažiū̃šiam, tai ir žiemą ko norėdami turėsiam.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.