pažlebčioti

žlebčióti, -iója, -iójo.

1. sunkiai kramtyti, valgyti: Ko taip žlebčióji kaip dantų neturėdamas. Jie ilgai tartum nukaršę seniai žlebčiojo šiuos paplotėlius. Jisai su manim jau nieko nekalbėjo, o tik žlebčiojo duoną čiulpdamas.

2. čepsėti, šliurpti valgant: Srėbdamas nežlebčiók, kitims nemalonu.

3. virškinti.
pažlebčióti. kiek žlebčioti, kramtyti.
sužlebčióti.

1. sunkiai sukramtyti: Duonos nesužlebčioja, dantų nebėr.

2. valgant sušliurpti. .

Įrašas
Paaiškinimas	<b>žlebčióti, </b>-iója, -iójo. <br/>1. <span class="explanation">sunkiai kramtyti, valgyti: </span> Ko taip žlebčióji kaip dantų neturėdamas. Jie ilgai tartum nukaršę seniai žlebčiojo šiuos paplotėlius. Jisai su manim jau nieko nekalbėjo, o tik žlebčiojo duoną čiulpdamas. <br/>2. <span class="explanation">čepsėti, šliurpti valgant: </span> Srėbdamas nežlebčiók, kitims nemalonu. <br/>3. <span class="explanation">virškinti. </span> <br/><b>pažlebčióti</b>. <span class="explanation">kiek žlebčioti, kramtyti. </span> <br/><b>sužlebčióti</b>. <br/>1. <span class="explanation">sunkiai sukramtyti: </span> Duonos nesužlebčioja, dantų nebėr. <br/>2. <span class="explanation">valgant sušliurpti. </span>.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.