žliaũkti, -ia, -ė. žliaugti:
1. Ale kaip smagiai lyja, net nuo dangčių žliaũkia. Vasaros, atsiminu, kokios karštos buvo – prakaitas taip ir žliaũkė. Rugius pjausi, rinksi, žliaũks liuob prakaitelis. Žliaũkia prakaitas par burną. Žliaũkia ir žliaũkia seilės be jokio perstojimo. Kaipgi teip valgai, kad net par rankas taukai žliaũkia. Iš Samaduko galvos per veidą žliaukė kraujo srovelė. Baigia upės vienas krantas visai žliaũkti.
2. Lyna, žliaũka, i ką tu, žmogau, padarysi, nabage. Be jokio perstojo žliaũkia visą dieną. Teip vakar žliaũkė tokiu smulkiu [lietum],
ale perlijo tuoj ploščiuką. Jei žliaũks, vė niekas neaugs – čia molis.
3. žliaugti 8: Arklys žliaũkia.
4. smarkiai gerti, girtuokliauti: Žliaũkia žliaũkia visose pakampėse arielką.
nužliaũkti, -ia, nùžliaukė
1. nužliaugti 1: Pakėlė veidą, visą nužliauktą ašarom.
2. nulyti: Nužliaukė šilti lietūs.
pažliaũkti, -ia, pàžliaukė.
1. smarkiai palyti: Lynoja, o leidžiantis nuo aukšumų žemyn kartais ir smarkiau pažliaukia.
2. pažliugti: Putmenims pažliauks kūnas.
3. įmirkti: Pažliaũkę medžiai žliukso, t. y. nedega.
prižliaũkti, -ia, prìžliaukė. prižliaugti:
1. Prižliaũks visur, neišbrisma. Kai tau prižliaũkia lietus, negali nė tos skaros pavilkt. Šiandiej va ir vėjelis, ir saulutė, o ant rytojaus, žiūrėk, ir vėl prìžliaukė, ir pasibaigė.
2. Nuvedžiau karvę sodan, tai kai prìžliaukė minkštos žolės.
sužliaũkti, -ia, sùžliaukė. sužliaugti 3: Nesužliaũk visko, man palik.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.