žliugsóti, žliùgso, -ójo. žliūgsóti, žliū̃gso, -ójo.
1. būti šlapiam, mirkti (ppr. vandenyje): Tol žliugsójo rąstai pelkė [je],
kol supuvo. | Vėdarai taukūs [e] žliùgso, par riebūs. Užuolaidos apačia žliūgso ant šlapio lango.
2. būti užlietam vandeniu, telkšoti: Jeigu šiteip žliū̃gso po lietaus, tai blogai. Kur pasversi rudenį – visur tik klanai žliùgso. Viskas žliùgso, parliję. Tenai aplinkui žliūgso liūnai ir pelkės. Valka telkšo, žliū̃gso. Pavasarį vanduo žliugsódavo. Visur vandens klanai žliū̃gso. Tarpežiuose žliūgso drumzlinas klanas. | Nevalytose gatvėse žliugsojo purvinas sniegas, mašinos taškė jį ant namų sienų ir praeivių. ant kokio paviršiaus laikytis (vandeniui, drėgmei): Vanduo, užpiltas ant karštos plutos duonos, žliugso. Ant molio ilgai vanduo žliùgso.
3. būti permirkusiam (nuo prakaito): Jam nugara žliūgsójo prakaite. Aš vasarą gero nematau: žliūgsaũ žliūgsaũ visa šlapia darže.
4. šlapiuoti: Įsižliugsėjo, žliugso žliugso rona, nėkaip negyja.
5. būti susišlapinusiam: Kelkis, vaikas žliū̃gso. Susitelš naktį ir žliū̃gso kai veršis ikipiet.
išžliugsóti. išžliūgsóti. kurį laiką ištelkšoti, ištyvuliuoti: Šito bala parvasar išžliūgsójo. [Pelkė] ligi pusės vasaros išžliūgsojo. | Vakar pardien išžliūgsójo [migla].
pažliugsóti. kiek patelkšoti, patyvuliuoti: Paliūtėje čia susibėga vanduo, pažliūgso iki saulės atsiradimo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.