.
žvyravóti, -ója, -ójo. žvyruoti 1: Kelių varė žvyravóti. Prasti keliai, i pylė, i žvyravójo, i vis tiek pat. Kelias vien duobės, reikia žvyravót. | Keliai bus riešutais brukavoti, aguonomis žvyravoti.
išsižvyravóti. išžvyruoti. Po šmotelį, po šmotelį ir išsižvyravójo, ir išsitaisė ir ūlyčia.
nužvyravóti. nužvyruoti: Padarė platų kelią i nužvyravójo. Šič tai kietai nužvyravójo, da prie daržinei reikt papilt.
pažvyravóti. ieškoti ir lesti žvyrą: Ir leka palesinėti antės, pažvyravóti nora. Pavasarį vištos leka lauko [n] nusitupėjusios, reik anoms pasižvyravóti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.