.
žyčiodinti, -ina, -ino. žyčioti
1.
pažyčiodinti. pažyčioti 1: Opatas, užstatęs bažnyčios daiktus savo klioštoriaus, pažyčiodino arba įskolino karaliui.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.