žydrúoti, -úoja, -ãvo. žýdruoti, -uoja, -avo
1. būti, rodytis žydram: Viršum to milžiniško, kiek tik akys siekia, nerimstančio ploto ramiausiai žydravo dangus. Tolumoje žydrúoja jūra. Dangaus skliautas aukštybėje giliai giliai puikiausiai žydruoja. Oi užkris užkris už vainikelio žydras linų žiedelis. Ne valandelę, ne nedėlelę – žydruos visą amželių.
2. žibėti: Janikės akys žydravo priešais.
pažydrúoti. pažýdruoti. pasidaryti žydram, pažydrėti: Pereina, peršniokščia debesys, nusigaidrija, vėl jūra pamėlynuoja, pažaliuoja, pažydruoja.
sužydrúoti.
1. trumpai sužydrėti, pasidaryti žydram: Balsvoj jų. properšoj sužydravo dangus ir saulės spindulys sunkiai prasimušė į žemę.
2. sužibėti: Sužydravo didelės akys iš po juodų blakstienų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.