pazykti

zỹkti, -ia, -ė.

1. zyzti, zvimbti. Musių – zỹkia zỹkia kap spiečius. Klauso jau: zỹkia te kas, zỹkia, jau pilną kodžių bitelės medaus prinešiojo. | Mašina kap bitė zỹkia.

2. švilpti, zvimbti. Kulkos viršum galvų tiktai zỹkia. Zỹkė kulkos kap bitelės.

3. tykiai, pratisai verkti, verkšlenti: Kai vaikas palengvo rėkia, nesmarkiai, tai sako – vaikas zỹkia. To šiandiej atsikėlė, zỹkė zỹkė močios. Neleidžiau iš kambario, tai zỹkė zỹkė. Zỹkia zỹkia vienokiai tas mano vaikas, gal nesveikas. Zỹkia kaip per uošvio pagrabą.

4. įkyriai ko prašyti: Zỹkė zỹkė pristojęs, kol išprašė pinigus. Vaikas zỹkia dūdelės. Zykiaũ zykiaũ, kol pastatė pirtį. skųstis, priekaištauti: Zỹkia, o nedirba. Žviega, zỹka visi, o balius kela.

5. mykti, mekenti (ppr. negarsiai): Kažko dvyliotė zỹkia. Gėrelis zỹkia netekęs motinos.

6. delsti, lūkuriuoti: Nebelauk, jeigu pamatis, kad da tu zykì, ir pames.
išzỹkti, -ia, ìšzykė

1. kurį laiką išverkti: Vaikas ìšzykė pernakt, gal negeruoja.

2. išprašyti, iškaulyti: Tokie giminės kai atvažiuoja, tai vis kokį daiktą išzỹkia.
nuzỹkti, -ia, nùzykė

1. nenoromis, neaiškiai pasakyti, numykti: Nežinosi, ar jy eis, ar ne, kažin kaip nùzykė. Nenori kalbėt, tai nuzỹkia nuzỹkia.

2. išvykti, nusidanginti: Visi mano broliai miestan nuzykė, ė man vienam prisejo in žemės būtie.
pazỹkti, -ia (pàzykia), pàzykė

1. pazvimbti: Karvėm pazỹkdavo, tai anos ir gyliuodavo.

2. paniūniuoti, padainuoti: Kai moki, pazykì po punktą, kad liūdnu, paverki.
prazỹkti, -ia, pràzykė. praverkšlenti, praknirkti kurį laiką. .

Įrašas
Paaiškinimas	<b>zỹkti, </b>-ia, -ė. <br/>1. <span class="explanation">zyzti, zvimbti</span>. Musių – zỹkia zỹkia kap spiečius. Klauso jau: zỹkia te kas, zỹkia, jau pilną kodžių bitelės medaus prinešiojo. | Mašina kap bitė zỹkia. <br/>2. <span class="explanation">švilpti, zvimbti</span>. Kulkos viršum galvų tiktai zỹkia. Zỹkė kulkos kap bitelės. <br/>3. <span class="explanation">tykiai, pratisai verkti, verkšlenti: </span> Kai vaikas palengvo rėkia, nesmarkiai, tai sako – vaikas zỹkia. To šiandiej atsikėlė, zỹkė zỹkė močios. Neleidžiau iš kambario, tai zỹkė zỹkė. Zỹkia zỹkia vienokiai tas mano vaikas, gal nesveikas. Zỹkia kaip per uošvio pagrabą. <br/>4. <span class="explanation">įkyriai ko prašyti: </span> Zỹkė zỹkė pristojęs, kol išprašė pinigus. Vaikas zỹkia dūdelės. Zykiaũ zykiaũ, kol pastatė pirtį. <span class="explanation">skųstis, priekaištauti: </span> Zỹkia, o nedirba. Žviega, zỹka visi, o balius kela. <br/>5. <span class="explanation">mykti, mekenti (ppr. negarsiai): </span> Kažko dvyliotė zỹkia. Gėrelis zỹkia netekęs motinos. <br/>6. <span class="explanation">delsti, lūkuriuoti: </span> Nebelauk, jeigu pamatis, kad da tu zykì, ir pames. <br/><b>išzỹkti, </b>-ia, ìšzykė<br/>1. <span class="explanation">kurį laiką išverkti: </span> Vaikas ìšzykė pernakt, gal negeruoja. <br/>2. <span class="explanation">išprašyti, iškaulyti: </span> Tokie giminės kai atvažiuoja, tai vis kokį daiktą išzỹkia. <br/><b>nuzỹkti, </b>-ia, nùzykė<br/>1. <span class="explanation">nenoromis, neaiškiai pasakyti, numykti: </span> Nežinosi, ar jy eis, ar ne, kažin kaip nùzykė. Nenori kalbėt, tai nuzỹkia nuzỹkia. <br/>2. <span class="explanation">išvykti, nusidanginti: </span> Visi mano broliai miestan nuzykė, ė man vienam prisejo in žemės būtie. <br/><b>pazỹkti, </b>-ia (pàzykia), pàzykė<br/>1. <span class="explanation">pazvimbti: </span> Karvėm pazỹkdavo, tai anos ir gyliuodavo. <br/>2. <span class="explanation">paniūniuoti, padainuoti: </span> Kai moki, pazykì po punktą, kad liūdnu, paverki. <br/><b>prazỹkti, </b>-ia, pràzykė. <span class="explanation">praverkšlenti, praknirkti kurį laiką. </span>.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.