.
pẽčėtis (пячaць, пeчaть). įrankis ženklui spausti; atspaustas arba įspaustas tuo įrankiu ženklas; antspaudas: Primušdinsiu pẽčėtį. Septynios pečėtys. Grabą pečėtimi prispausdino. Tas ženklas jiemus. pečėtis. Paliktą. man ant tikros pečėties. Jam įspaudė pẽčėtį ant kaktos. Primušdinsiu pečėtėlę rūtų vainikėliu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.