pekla

.
peklà (piekło).

1. pragaras: Nuejęs į peklą, ir besišildai pri ugnelės. Peklą seniai miežiais užsėjo. Aš dabar nesibijau nei velnio, nei pẽklos. Pons ir tarnas jo pẽklon tikt bėga, tikt bėga. Žalnierius gavo valdžią ant visos peklos. Seniai žmonės peklon kaip lietus krinta. Pẽklos ugnis. Peklõs vartai. Pẽklą atkentėjom ( sunkiai gyvenome) . Ištrauk iš vandens agurką – tuo kai peklà ( juodas) pasidaro. Tamsu kai pẽkloj ( labai tamsu) . Karšta kap peklõj. Gyvena kaip pekloj ( labai blogai) . Eina, kaip peklą uždegęs ( labai smarkiai) . Prapuolė kaip į peklą: nei strypo, nei obulo. Smirda kaip iš peklos atdaros. Prisigėrusi kaip peklà – negyva gula. Ka atvers tus nasrus kaip pẽklą – ausis užsikišk! Ko čia marmi kaip pekla! Tos mergos, kai peklą statė, buvo ir tebėra ( tokios jos jau senos) . Ir pẽkloj nebloga, tik papratimo reikia. Kap pripranti, tai ir pẽklon gerai. Jeigu jau joji į peklą, tai nors ant gero arklio. Kas buvo peklo [je],
tas i velnią turėjo matyt. Buvo pekloj, o velnio nematė. Kunigų pinigais pekla brukavota. Tai ne boba, bet kaištis nuo peklos. Čierką parodęs, ir peklon nuvestum ( labai mėgsta išgerti) . Kur tu pareisi, kad už naujosios pẽklos dvi mylios! (. labai toli) . Ir kur peklon dedi šitiek uogų?! Lei pašėlnie tos pẽklos bobos ( piktos, įkyrios) ! Kur lendi, peklos višta! Peklà čia tave atnešė, negalėjai būti ten! Eik į peklą autų skalbt! Kamgi tu neši manienai saldainių – kad tave peklon! O kai pradėjo [šeimininkas valgyti svogūnus],
tuoj Kazytė šaukti: Mesk peklon šitą smarvę! Varyk pẽklon ( plėšk) stogą, drėksk sienas, ir turėsi malkų. paskutinis langelis vaikų „klasėje“. Dabar man reik mesti į pẽklą. Ne visada ir pẽklon inmeti.

2. nesantaika, rietenos, barniai: Kiek čia pẽklos būtų, jei ką pasakytum! Numojo ponia ranka ir nuėjo į kambarius – nenorėjo peklos kelti. Nezgada ir peklà pakilo neišpasakyta. Kokios ten buvo peklos, kad anos baros! Aš nežinau, kai tą pẽklą užgesyt ( užgniaužti nesantaiką).

3. labai nuošali, tolima vieta: Ana visas peklàs apvažiavo. Aš jau pribuvau visos [e] peklos [e]. Pasiek tu jį – gyvena užkampy, kokio [je] te pẽklo [je].

4. prastas, vargingas kelias, klampynė: Kaip tu šiokį šlapią rudenį išplauksi par tokias peklas?!

5. labai daug, gausybė: Pas mus gi peklà darbų! Labai darbų buvo peklà. Vasarą tos nakties ne pẽklos ( nedaug). Tuos raistuos peklà viksvų, tik nėr kaip išgrėbia. Kur tau suarsi [dirvas] – peklà liko! Anys peklą turi pinigų! Liko peklà alaus.
gyvà peklà ( ko) labai, be galo daug: Gyvà peklà par juos žmonių. Svečių gyva pekla. Vilius turi mergų gyvą peklą. Mergų peklà gyvà.
eĩk į pẽklą (pẽklon) . Eĩk anies pẽklon, nesuteikia. Eĩkit jūs pẽklon su savo visa kuom!
iš [pačiõs] pẽklos. Iš pẽklos – anąnedėl ganė, ir vėl! Gal iš pačios peklos toks žmogus! Ir iš pẽklos prisirinko tiek žmonių!
peklà atsivė́rė. prasidėjo barniai.
pẽklą kùrti. bartis, rietis: Bet ponulio būta aklo – jis užkūrė baisią peklą.
pẽklos rauplė̃ (ligà) peklarauplės, juodligė: Sūragrobis peklos rauplę pragena. Peklos ligą jei nepaskubėsi gydyti, yra mari.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'pekla' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2025 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv