.
dul̃kti, -ia, -ė. smulkiai lyti: Nei čia lyja, nei ką, tik dul̃kia, ir gana. Koks čia šiandie lietus, bet tik dul̃kia. Nesmarkiai lyja, teip tik dul̃kia. Nė lietus, nė pagada – dulkia toks rūkas. Nelyna, ale dul̃ka. Rudenį lietus tai dul̃kia i dul̃kia. Dangus murzinas, dulkia šaltas, skvarbus lietutis.
apdul̃kti, -ia, àpdulkė. aplyti dulkiant: Šieno nesulijo, tik truputį àpdulkė.
atidul̃kti, -ia, atìdulkė. ateiti dulkiant: Atadul̃kia smulkus lietus.
įdul̃kti, -ia, į̃dulkė.
1. įlyti dulkiant: Pro plyšelius įdul̃kia lietus.
2. įsileisti dulkti, lynoti: Nuo pusryčių įsìdulkė lietulis, ir lynojo lig prievakariui.
išdul̃kti, -ia, ìšdulkė. kiek laiko dulkti: Visą dieną ìšdulkė smulkus lietus.
nudul̃kti, -ia, nùdulkė. smulkiai nulyti: Toks šiltas lietus nùdulkė. Sakė, kad pas juos nelijo, nùdulkė tik.
padul̃kti, -ia, pàdulkė. smulkiai palyti: Lietus pàdulkė, vė nusto [jo]. Niaukėsi niaukėsi ir nelijo, tik pàdulkė.
pérdulkti. kurį laiką dulkti: Nelijo, bet ir pagados nebuvo – visą dieną pérdulkė.
sudul̃kti, -ia, sùdulkė. sulyti dulkiant: Nekoks lietelis, o dėlto sùdulkė mane.
uždul̃kti, -ia, ùždulkė. nesmarkiai užlyti: Gal uždul̃ks kiek.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.