džiovė́ti, džiõvi (-ė́ja), -ė́jo. džióvėti -i, (-ėja), -ėjo.
1. džiūvėti.
2. būti nudžiūvusiam: Viršūnės dar žaliuoja, nors jau šakos džiõvi.
3. po truputį liesėti, lysti: Diegai par karštį, žmogus par ligą džiovė́ti pradeda.
išdžiovė́ti. išdžiūvėti:
1. Žemė išdžióvėjusi yr – juk lytaus lašo nebuvo nū pavasario. Žemė išdžiovėjusi, nuo šalnų suskeldėjusi. Išdžiovėjusioji smulki juodžemė dulkėmis kyla aukštyn. Išdžiovė́jusi mėsa pakr [i] autė [je]. Lytus. visus išdžiovėjuosius želmenis. atgaivino.
2. Gyvoliai par žiemą džiovėte išdžiovė́jo.
nudžiovė́ti. nudžiūvėti: Tie linai yr buvę nudžióvėję, kad tokie raudoni.
pérdžiovėti. perdžiūvėti: Trobos buvo medinės, kurios, ilgai giedrai patenkant, labai perdžiovėjusios.
sudžiovė́ti. sudžiūvėti: [Pyragai] sudžiovėję bei supelėję buvo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.