éižėti, -ėja (-i), -ėjo. eiženoti, skeldėti, trūkinėti: Nuo karščio net žemė pradėjo éižėt. Šarvas vokyčių eižėjo. Lentos pradeda eižėt. Ledas nuo saulės jau baigia éižėti. Nuo drėgmės ir šalčio granitas eižėja. Kiaušiniai jau pradeda éižėti – greit vištaliai risis.
išéižėti. išpleišėti, sutrūkinėti: Visos lentos ant saulės išeižėjo. Kaip pavirinom tus žirnius, anie visai išéižėjo. | Išéižėjo (išrausė, iškasė) bulves su mašina.
nuéižėti.
1. supleišėti, sutrūkinėti: Nuéižėjo visa ranka – bene lėžūnas apsėdo.
2. suskeldėjus nukristi, nusinerti: Pigmentinis epitelis iš dalies nueižėjęs, išnykęs.
péreižėti. labai smarkiai sueižėti: Páreižėjo beržas koplyčkalnė [je],
paseno.
suéižėti. supleišėti, sutrūkinėti: Nuo darbo rankos suéižėja. Pavaserį piemenim kojos suéižėja. Obuolys kritęs sprogo ir sueižėjo. Ledas suéižėjęs. Žemė nuo sausumos sueižėjusi, susproginėjusi. Bliūdo palyva per ilga suéižėja. Takeliukas, šen ten perkirstas sueižėjusių plyšių, ringavo tiesiai. Longobardų karalystė sueižėjo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.