perkabėti

kabė́ti, kãba (kãbi), -ė́jo.

1. būti pakabintam, nusvirusiam, nukarusiam, kaboti, karoti, kabaliuoti: Vyrų tenai nebuvo: vieni dalgiai tekabėjo. Vandens lašai tebekaba, tebežiba ant lapų. Varpai. kabė́jo. Didelis meitėlis, kurs rytmety paskerstas buvo, pašiūrė [je] kabėjo. Kaba paltis lašinių. Virvė tarp baslių neištempta kãba. Geležinis kabąsis tiltas. į upę nuverstas. Kãba svirne kančiukėlis. Kaba laikrodis ant sienos. Mano kasytės žalių šilkelių, sienoj kabėste, mane virkdyste! Kabančios ausys. [Elnias] kaklo priekyje turi karčius, kurie kaba ligi žemės. Nuo lietaus ir purvų jos. plaukai kabėjo sustirę ir pasišiaušę. Ant kryžiaus kabantį. Tupi tupikas, kabi kabikas.

2. laikytis pakibusiam (ore, erdvėje): Debesis kãba (kýbo) viršuj kalno. Sniego debesiai kabėjo žemai. Kaba žvaigždės aukštai virš sodybų. Saulė kepino pro ramiame ore kabančias dulkes. Mato, kad mirtis kaba ant galvos. Siaubas kabė́jo ore. Ir tyla buvo priešiška, kabėjo kaip geležis. Bet ir ant jų gana kabėjo ranka pono: juk be žinios kunigaikščio jie negalėjo nei savo dukterį ištekėdinti.

3. būti prie ko nors; stovėti, sėdėti: Radosi vyrų, kurie kabėjo prie naujojo mokslo. Prie bilietų kasos, kol gavau bilietą, reikėjo ilgai kabėti. Jį teisman liudinyku pašaukė, dabar te kaba. Mano dūšia kaba prie tavęs. Kãba in sauso (sausai valgo) – da sukatos pristos.
liežùvio galè kãba niekaip neatsimena (gerai žinomo žodžio): Šitas žõdis man liežùvio galè kãba.
kir̃vis kabė́tų. Gryčioj kir̃vis kabė́tų.
iškabė́ti, ìškaba, -ė́jo.

1. išbūti kurį laiką pakabintam, kabančiam: Lašiniai per vasarą iškabėjo kamine. Vėliava ištisus metus bokšte iškabėjo. Kaip išsikabėjusį (išrūkusį, išsistovėjusį) kumpį vežiman nuleisim? | Kabink paltą ant kablio – sunkus, greit išsikabė̃s (išsilygins) .

2. išbūti prie ko nors: Iškabė́jai šiandie visą dieną prie knygų, prie laikraščių, nė gyvulių nepaliuobei.
pakabė́ti, pàkaba, -ė́jo. būti pakabintam kurį laiką: Penkias minutes pakabėjo ir jau išdžiūvo.
kir̃vis pakabė́tų. Gryčioj kir̃vis pakabė́tų.
pérkabėti

1. kabėjimu viršyti: Mano šoblia kaklo neperkabės (šoblia greičiau sudils negu kaklas, ant kurio ji kaba) .

2. pasvirti: Pérkabąs kalnas (pasviręs, gresia nugriūti) .

Įrašas
Paaiškinimas	<b>kabė́ti, </b>kãba (kãbi), -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">būti pakabintam, nusvirusiam, nukarusiam, kaboti, karoti, kabaliuoti: </span> Vyrų tenai nebuvo: vieni dalgiai tekabėjo. Vandens lašai tebekaba, tebežiba ant lapų. Varpai. kabė́jo. Didelis meitėlis, kurs rytmety paskerstas buvo, pašiūrė [je] kabėjo. Kaba paltis lašinių. Virvė tarp baslių neištempta kãba. Geležinis kabąsis tiltas. į upę nuverstas. Kãba svirne kančiukėlis. Kaba laikrodis ant sienos. Mano kasytės žalių šilkelių, sienoj kabėste, mane virkdyste! Kabančios ausys. [Elnias] kaklo priekyje turi karčius, kurie kaba ligi žemės. Nuo lietaus ir purvų jos. plaukai kabėjo sustirę ir pasišiaušę. Ant kryžiaus kabantį. Tupi tupikas, kabi kabikas. <br/>2. <span class="explanation">laikytis pakibusiam (ore, erdvėje): </span> Debesis kãba (kýbo) viršuj kalno. Sniego debesiai kabėjo žemai. Kaba žvaigždės aukštai virš sodybų. Saulė kepino pro ramiame ore kabančias dulkes. Mato, kad mirtis kaba ant galvos. Siaubas kabė́jo ore. Ir tyla buvo priešiška, kabėjo kaip geležis. Bet ir ant jų gana kabėjo ranka pono: juk be žinios kunigaikščio jie negalėjo nei savo dukterį ištekėdinti. <br/>3. <span class="explanation">būti prie ko nors; stovėti, sėdėti: </span> Radosi vyrų, kurie kabėjo prie naujojo mokslo. Prie bilietų kasos, kol gavau bilietą, reikėjo ilgai kabėti. Jį teisman liudinyku pašaukė, dabar te kaba. Mano dūšia kaba prie tavęs. Kãba in sauso <span class="explanation"> (sausai valgo) – </span> da sukatos pristos. <br/><b> liežùvio galè kãba</b> <span class="explanation">niekaip neatsimena (gerai žinomo žodžio): </span> Šitas žõdis man liežùvio galè kãba. <br/><b>kir̃vis kabė́tų</b>. Gryčioj kir̃vis kabė́tų. <br/><b>iškabė́ti, </b>ìškaba, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">išbūti kurį laiką pakabintam, kabančiam: </span> Lašiniai per vasarą iškabėjo kamine. Vėliava ištisus metus bokšte iškabėjo. Kaip išsikabėjusį <span class="explanation"> (išrūkusį, išsistovėjusį) </span> kumpį vežiman nuleisim? | Kabink paltą ant kablio – sunkus, greit išsikabė̃s <span class="explanation"> (išsilygins) </span>. <br/>2. <span class="explanation">išbūti prie ko nors: </span> Iškabė́jai šiandie visą dieną prie knygų, prie laikraščių, nė gyvulių nepaliuobei. <br/><b>pakabė́ti, </b>pàkaba, -ė́jo. <span class="explanation">būti pakabintam kurį laiką: </span> Penkias minutes pakabėjo ir jau išdžiūvo. <br/><b> kir̃vis pakabė́tų</b>. Gryčioj kir̃vis pakabė́tų. <br/><b>pérkabėti</b><br/>1. <span class="explanation">kabėjimu viršyti: </span> Mano šoblia kaklo neperkabės <span class="explanation"> (šoblia greičiau sudils negu kaklas, ant kurio ji kaba) </span>. <br/>2. <span class="explanation">pasvirti: </span> Pérkabąs kalnas <span class="explanation"> (pasviręs, gresia nugriūti) </span>.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.