kandìmas. kándimas.
1. → kąsti 2: Pats uodų kandìmas apie pusdienius. Kandìmas musių turbūt prieš lietų! Su tokiu tų musių kandimu (nematytas tų musių kandimas) ! Vilkiukai čypia nuo uodų kandimo. Tų uodų didumelis, o jų kandimẽlis!
2. aštrumas: Šiaip tas dalgis kándimą turia, nors ir kietas. Šarpa nudilo, nebtura pjūklas kándimo į medį.
3. valgymas, valgis, užkandis; . kandymas.
įkandìmas. → įkąsti:
1. Užvis pavojingiausi yra įkandimai šunų, vilkų [pasiutusių].
2. Jų (musių) įkandimas įskaudina. Amolis gerai nuo bitės įkandimo. Nei blusos inkandimo, nei uodo balselio pakęst negalime.
3. Jis moka žmogų įkąsti (įgelti, užgauti), ir tas jo įkandìmas baisus.
iškandìmas. → iškąsti.
nukandìmas. → nukąsti.
pakandìmas. → pakąsti 3: Ragai nukrito nu obulo pakándimo.
pérkandimas.
1. → perkąsti 1: Iš kojos parkandimo tebskauda visa blauzda.
2. užkandis: Čia joki pietūs, tik párkandimas. Pársikandimui paduok pluokštelį vikių [karvėms].
prakandìmas. → prakąsti.
sukandìmas. → sukąsti 2: Toks žmogaus blakių sukandìmas!
užkandìmas.
1. → užkąsti.
2. užkandis: Tada ėmiau aš pusę butelkos arielkos ir užkándimą, ir išgėrėm mes su juo. Buvo gėrimo su užkandimu. Žmogelis tik šmėstelė [jo] panosinį – an stalo visokiausių gėrimų ir užkandìmų.
žãdo užkandìmas nebegalėjimas kalbėti, nutilimas: Aštresni barniai pasibaigia žãdo užkandimù.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.