kiūksóti, kiū̃kso, -ójo.
1. susitraukus sėdėti, tupėti, kiūtoti, tūnoti: Ažustalėj kiū̃kso susirietęs. Susilenkusi ant kulnų, kaip kukutis kiū̃kso pas duris. Kiū̃kso susitraukęs. Kažkas už kerčios kiū̃kso. Kiūksojau visą dieną pri pečiaus. Kiū̃kso susitraukus kamputy, nė nemačiau. Kas ten kiū̃kso, ar ne zuikis? Kiū̃kso, t. y. pusstatis sėdi (tupi) šuo. Katė dirvo [je] kiū̃kso susitraukusi. Avis pamatė bekiūksantį duobėje vilką. Eina toliaus, pamatė kerčio [je] ragočių bekiūksantį. Man vis širdy kiūkso (noriu ir noriu pasakyti) .
2. stūksoti, kyšoti: Lyg nežinomos rankos pasėta ar pasodinta, kiūksojusi viena kita pušų ar beržų grupelė. Ganyklose vieni kęsai kiūkso – žolės nėr. Paežerėj kiūkso aukščiausias Tauragnų piliakalnis. Aplinkui kiūksojo vienišos sodybėlės. Pelė bėga, uostai (ūsai) kiūkso – tokie tenai rugiai (prasti, maži) .
iškiūksóti. kurį laiką išbūti kiūksant.
pérkiūksoti. kurį laiką išbūti kiūksant: Petras visą vakarą párkiūksojo ant suolo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.