permaitinti

.
maitìnti (-ýti), -ìna, -ìno.

1. duoti maistą, mitinti, penėti: Tik neseniai atsivedusi veršį, ji. jau maitino ir šeimą. Kas maitìnti galia ant žiemos tokį būrį kiaulių! Aš pati save maitýčia. Maitino didžius būrius galvijų, ožkų ir avių. Daug badu mirštančių žmonių šelpė ir maitino. Vabalėlius rankiojau, savo mielus vaikelius maitinaũ. Maitìnamoji (maistinė) druska. Maitinamosios medžiagos. Duonelė maitina ir artoją, ir ultoją. Žagrė ir akėčios pačios biednos, o visą svietą maitina. Pats nevalgo, o kitus maitina. Vaikus maitinu ir dar ant savo sprando nešioju. Koks ten žmogus iš jo – nuo mažumos buvo kubile augintas ir par špuntą maitintas. Kregždė maitìnasi lakiodama. Čigonai da vis savo amatu maitìnasi (mainikauja) . Jie maitìnasi su visokiom žolėm. Nieko neturim, kaip tik šaknelėm maitinamės. Našlė maitìnasi su našulais. Aš turiu ūsus, tu turi ūsus, jau gali ir pats vienas maitýtis. Ėdalo netekęs, kuo gi maitinsis? Jei jaunas mokinsiesi, senas maitìnsiesi. Gerą kaimyną surado, kad net vargais dalinosi, vienu grūdu maitinosi. Visa šeima penkiais pirštais maitinasi (patys užsidirba duoną) . penėti krūtimi, žindyti: Jei motina negali kūdikio maitinti, geriausia gauti kitos sveikos moters pieno. ganytis: Ganykla, kurioje veršeliai maitìnasi.

2. duoti dvasinį, protinį peną: Dažnai tekdavo nors svajonėmis savo dvasia maitinti. Jo kūryba tarsi kokia podirvio srovė maitino ir stiprino mūsų literatūros augimą.

3. būti kieno maistu, teikti reikalingas maisto medžiagas: Kraujo plazma maitina organizmo ląsteles. | Trąšos maitina žemę, brandina derlių.

4. teikti veikimui reikalingas medžiagas: Žemės palydovo aparatūra maitinama taip pat saulės sistemos. Mažo galingumo keitiklius galima maitinti iš sausų kišeninio žibintuvėlio elementų.
apsimaitìnti. pasilikti maitinti, šerti: Klaida yra apsimaitinti iš rudens per daug didelį skaičių gyvolių, neturint užtektinai šieno. Apsimaitìno svetimas avis priklydusias (ėmė jas maitinti per klaidą) .
išmaitìnti. suteikti maisto, išlaikyti mitinant: Būras menk ką galvijų turi, o ir tuos pačius išmaityti negali. Jo karvės, gerai išmaitintos, gražius veršius turėjo. Išmaitinau par žiemą daug gyvolių. Kviečiais lesinti, pienu girdyti, gaideliai išmaitinti. Žėdnas rūpinas, kaip tą pilvą išmaitýt. Kurs savo žyvatą mylės, tas turės išmaitinti. Jis negal daugiaus užsidirbti, kaip tiktai sau išsimaitinti. Daugiaus bičių aulių nelaikykiat, kaip tiktai tiek, kiek jūsų kampe tikrai gal išsimaitinti.
numaitìnti. suliesinti, numitinti blogu maistu: Pašaro neturėjo ir numaitino kumelę. Reik duoti jaučiuo pašare po gyvatę, jei nori numaitìntą atšerti. Veršiukai visai numaitýti. Numaitìno nuo koto mane. Nukvežusi, nusimaitinusi vištelė retąją bededa dieną. Kelionėj visai nusimaitinaũ.
pamaitìnti.

1. pavalgydinti, duoti maisto: Tiek žmonių susiprašė, visus pamaitýt ir nemažai atsiėjo. Jis keletą kartų per vasarą pamaitindavo augalus maistingais mišiniais. Aš tave pamaitysiu avižėlužėms. Gyveno kap žvirblys ant mėšlyno: grūdelį surado – ir pasimaitino. Peri patelė, patinas ją pavaduoja tik trumpam laikui, kol ji pasimaitina. Jis per savaitę pas visus draugus iš eilės pasimaitìna, o paskui vėl nuo pradžios.

2. išlaikyti, išmaitinti: Ans ne tik pamaitina savo familiją, bet dar šmotą pinigų ant kito čėso uždirba. Turi pratinties iš mažo darbuoties, pati save pamaitinti. Paskuo vaikeliai mane pamaitins, kaip užaugs. Bėda, maža teturiu piningų, nepasimaitinsiu. Su tokiu darbu negal pasimaitìnti. Ar iš tokios uždarbės gal pasimaitýti?
pérmaitinti. per daug paduoti maisto, perpenėti: Kiaulės žirniais permaitintos.
pramaitìnti. aprūpinti maistu, išmaitinti, išpenėti: Aš norėjau rasti kokią mažą negyvenamą salelę, bet galinčią mane už mano darbą pramaitinti. Vien tik ką tą savo kūną pramaitinu. Pramaitìnti arklį, elgetą (per žiemą). Valgymas, gėrimas bei atilsis pramaitin žmogaus gyvatą. Bet savo darbu toje vargingoje savo sodybėlėje jis jau nebegalėjo prasimaitinti. Čia prabuvau, prasimaitinau – nueisu toliau ir vėl prasimaitysu. Iš savo uždarbio tik prasimaitinti galėjau.
primaitìnti.

1. papildomai papenėti, duoti reikalingų maisto medžiagų: Kai nėra medunešio, bitės primaitinamos cukraus sirupu. Pavasarį vasarojus primaitinamas fosforu ir azotu.

2. gerai prišerti: Kaimos šunis suvadino ir dešromis primaitino.

3. išlaikyti, išmaitinti: Prisimaitinti gyvastį.
sumaitìnti. sušerti, supenėti: Mačiau, kaip Stasys viską sumaitino šuniui.
užmaitìnti. duoti ką netinkamo suvalgyti: Nepatyrusios motinos kartais užmaitina kūdikius sunkiai virškinamais valgiais.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>maitìnti</b> (-ýti), -ìna, -ìno. <br/>1. <span class="explanation">duoti maistą, mitinti, penėti: </span> Tik neseniai atsivedusi veršį, ji. jau maitino ir šeimą. Kas maitìnti galia ant žiemos tokį būrį kiaulių! Aš pati save maitýčia. Maitino didžius būrius galvijų, ožkų ir avių. Daug badu mirštančių žmonių šelpė ir maitino. Vabalėlius rankiojau, savo mielus vaikelius maitinaũ. Maitìnamoji <span class="explanation"> (maistinė) </span> druska. Maitinamosios medžiagos. Duonelė maitina ir artoją, ir ultoją. Žagrė ir akėčios pačios biednos, o visą svietą maitina. Pats nevalgo, o kitus maitina. Vaikus maitinu ir dar ant savo sprando nešioju. Koks ten žmogus iš jo – nuo mažumos buvo kubile augintas ir par špuntą maitintas. Kregždė maitìnasi lakiodama. Čigonai da vis savo amatu maitìnasi <span class="explanation"> (mainikauja) </span>. Jie maitìnasi su visokiom žolėm. Nieko neturim, kaip tik šaknelėm maitinamės. Našlė maitìnasi su našulais. Aš turiu ūsus, tu turi ūsus, jau gali ir pats vienas maitýtis. Ėdalo netekęs, kuo gi maitinsis? Jei jaunas mokinsiesi, senas maitìnsiesi. Gerą kaimyną surado, kad net vargais dalinosi, vienu grūdu maitinosi. Visa šeima penkiais pirštais maitinasi <span class="explanation"> (patys užsidirba duoną) </span>. <span class="explanation">penėti krūtimi, žindyti: </span> Jei motina negali kūdikio maitinti, geriausia gauti kitos sveikos moters pieno. <span class="explanation">ganytis: </span> Ganykla, kurioje veršeliai maitìnasi. <br/>2. <span class="explanation">duoti dvasinį, protinį peną: </span> Dažnai tekdavo nors svajonėmis savo dvasia maitinti. Jo kūryba tarsi kokia podirvio srovė maitino ir stiprino mūsų literatūros augimą. <br/>3. <span class="explanation">būti kieno maistu, teikti reikalingas maisto medžiagas: </span> Kraujo plazma maitina organizmo ląsteles. | Trąšos maitina žemę, brandina derlių. <br/>4. <span class="explanation">teikti veikimui reikalingas medžiagas: </span> Žemės palydovo aparatūra maitinama taip pat saulės sistemos. Mažo galingumo keitiklius galima maitinti iš sausų kišeninio žibintuvėlio elementų. <br/><b>apsimaitìnti</b>. <span class="explanation">pasilikti maitinti, šerti: </span> Klaida yra apsimaitinti iš rudens per daug didelį skaičių gyvolių, neturint užtektinai šieno. Apsimaitìno svetimas avis priklydusias <span class="explanation"> (ėmė jas maitinti per klaidą) </span>. <br/><b>išmaitìnti</b>. <span class="explanation">suteikti maisto, išlaikyti mitinant: </span> Būras menk ką galvijų turi, o ir tuos pačius išmaityti negali. Jo karvės, gerai išmaitintos, gražius veršius turėjo. Išmaitinau par žiemą daug gyvolių. Kviečiais lesinti, pienu girdyti, gaideliai išmaitinti. Žėdnas rūpinas, kaip tą pilvą išmaitýt. Kurs savo žyvatą mylės, tas turės išmaitinti. Jis negal daugiaus užsidirbti, kaip tiktai sau išsimaitinti. Daugiaus bičių aulių nelaikykiat, kaip tiktai tiek, kiek jūsų kampe tikrai gal išsimaitinti. <br/><b>numaitìnti</b>. <span class="explanation">suliesinti, numitinti blogu maistu: </span> Pašaro neturėjo ir numaitino kumelę. Reik duoti jaučiuo pašare po gyvatę, jei nori numaitìntą atšerti. Veršiukai visai numaitýti. Numaitìno nuo koto mane. Nukvežusi, nusimaitinusi vištelė retąją bededa dieną. Kelionėj visai nusimaitinaũ. <br/><b>pamaitìnti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pavalgydinti, duoti maisto: </span> Tiek žmonių susiprašė, visus pamaitýt ir nemažai atsiėjo. Jis keletą kartų per vasarą pamaitindavo augalus maistingais mišiniais. Aš tave pamaitysiu avižėlužėms. Gyveno kap žvirblys ant mėšlyno: grūdelį surado – ir pasimaitino. Peri patelė, patinas ją pavaduoja tik trumpam laikui, kol ji pasimaitina. Jis per savaitę pas visus draugus iš eilės pasimaitìna, o paskui vėl nuo pradžios. <br/>2. <span class="explanation">išlaikyti, išmaitinti: </span> </span> Ans ne tik pamaitina savo familiją, bet dar šmotą pinigų ant kito čėso uždirba. Turi pratinties iš mažo darbuoties, pati save pamaitinti. Paskuo vaikeliai mane pamaitins, kaip užaugs. Bėda, maža teturiu piningų, nepasimaitinsiu. Su tokiu darbu negal pasimaitìnti. Ar iš tokios uždarbės gal pasimaitýti? <br/><b>pérmaitinti</b>. <span class="explanation">per daug paduoti maisto, perpenėti: </span> Kiaulės žirniais permaitintos. <br/><b>pramaitìnti</b>. <span class="explanation">aprūpinti maistu, išmaitinti, išpenėti: </span> Aš norėjau rasti kokią mažą negyvenamą salelę, bet galinčią mane už mano darbą pramaitinti. Vien tik ką tą savo kūną pramaitinu. Pramaitìnti arklį, elgetą (per žiemą). Valgymas, gėrimas bei atilsis pramaitin žmogaus gyvatą. Bet savo darbu toje vargingoje savo sodybėlėje jis jau nebegalėjo prasimaitinti. Čia prabuvau, prasimaitinau – nueisu toliau ir vėl prasimaitysu. Iš savo uždarbio tik prasimaitinti galėjau. <br/><b>primaitìnti</b>. <br/>1. <span class="explanation">papildomai papenėti, duoti reikalingų maisto medžiagų: </span> Kai nėra medunešio, bitės primaitinamos cukraus sirupu. Pavasarį vasarojus primaitinamas fosforu ir azotu. <br/>2. <span class="explanation">gerai prišerti: </span> Kaimos šunis suvadino ir dešromis primaitino. <br/>3. <span class="explanation">išlaikyti, išmaitinti: </span> </span> Prisimaitinti gyvastį. <br/><b>sumaitìnti</b>. <span class="explanation">sušerti, supenėti: </span> Mačiau, kaip Stasys viską sumaitino šuniui. <br/><b>užmaitìnti</b>. <span class="explanation">duoti ką netinkamo suvalgyti: </span> Nepatyrusios motinos kartais užmaitina kūdikius sunkiai virškinamais valgiais.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.