mir̃kymas.
1. → mirkyti 1: Mir̃kymas kailiaraugiuos. Aš jau linų mirkymo praktiką žinau.
2. skystis, kuriame kas nors mirkoma: Šitą mirkymą galima panaudoti ir lengvųjų grūdų išskyrimui.
atmir̃kymas. → atmirkyti 1: Kailių išplovimas ir atmirkymas.
išmir̃kymas. → išmirkyti 1: Silkės išmir̃kymas. Be išmir̃kymo nesulenksi tos pynės.
numir̃kymas. → numirkyti
1.
pamir̃kymas. → pamirkyti
2. Vienu plunksnos pasimirkymu parašė.
pérmirkymas. → permirkyti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.